TVF: antrasis šių metų pusmetis Lietuvos ekonomikai turėtų būti palankesnis

AutoriusIgnas Dobrovolskas (ELTA)Fotofreepik.com

Pirmadienį darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracija vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį susiduria su sunkumais, o situacija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ir toliau išlieka gana neapibrėžta. Tačiau mažėjant infliacijai, augant atlyginimams ir didėjant gyventojų perkamajai galiai bei atsigaunant išorės paklausai, antrasis šių metų pusmetis ekonomikos plėtros atžvilgiu turėtų būti stipresnis.

TVF ekspertai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausia valdyti infliaciją ir užtikrinti finansinį šalies stabilumą iššūkių akivaizdoje, o žvelgiant į ateitį svarbu didinti ūkio produktyvumą įgyvendinant struktūrines reformas.

TVF vertinimu, nors Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID-19 pandemiją ir pirmąją Rusijos karo prieš Ukrainą sukrėtimų bangą, visgi aukšta infliacija 2022 metais mažino gyventojų perkamąją galią, o tai, kartu su prastėjančia išorės paklausa, lėmė Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą. Prekybos balanso suprastėjimas pernai metais iš esmės buvo nulemtas žaliavų kainų šoko ir buvo trumpalaikis. TVF pastebi, kad su energija nesusijusių produktų eksporto apimtys praėjusiais metais augo, o tai rodo, kad Lietuvos ūkio konkurencingumas tarptautinėje arenoje nesumažėjo.

Pasaulinis energijos ir maisto kainų šuolis ir pasiūlos trukdžiai paspartino infliaciją. Nors esminiai infliaciją didinantys veiksniai Lietuvoje yra išoriniai, įtakos turėjo ir stipri vidaus paklausa. Numatoma, kad infliacinis spaudimas šiemet toliau mažės, o kitąmet grįš į labiau tvarų lygį. TVF pažymi, kad fiskalinė politika vaidina svarbų vaidmenį papildant pinigų politiką kovoje su infliacija.

Pabrėžiamas papildomų tvarių pajamų poreikis, pozityviai vertinami Akcizų įstatymo pakeitimai

TVF pabrėžia, kad susiduriant su poreikiu didinti biudžeto išlaidas būtina užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius. Mokesčių sistemos perbalansavimas nuo netiesioginių ir darbo jėgos mokesčių prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių, tokių kaip didesni turto, kapitalo ir aplinkosauginiai mokesčiai, padėtų didinti biudžeto pajamas ir stiprintų mokestinės sistemos veiksmingumą.

Pabrėžtina, kad Fondo ekspertai pozityviai vertina neseniai Seimo priimtus Akcizų įstatymo pakeitimus, numatančius aplinkosauginį elementą, o Finansų ministerijos parengtus mokesčių sistemos pakeitimus laiko žingsniu teisinga linkme, atliepiant TVF išskirtus mokestinės sistemos perbalansavimo principus.

Bankų sektorius atsparus ekonomikos nuosmukiui

TVF vertinimu, bankų sektorius Lietuvoje yra atsparus ekonomikos nuosmukiui ir sukrėtimams dėl aukšto kapitalo ir likvidumo rezervų. Fondas sveikino Lietuvos banko makroprudencinės politikos veiksmų proaktyvumą suvaldant finansinio stabilumo rizikas, ypač susijusias su NT sektoriaus raida. Didesnio sukrėtimo atveju, makroprudencinės politikos priemonės galėtų būti laisvinamos.

Fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į berandos etapą, TVF teigiamai įvertino padarytą pažangą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, įskaitant sugriežtintus reikalavimus virtualių valiutų paslaugų tiekėjams ir Lietuvos banko priežiūros pajėgų didinimą bei atliekamą CENTROlink mokėjimų sistemos klientų rizikos vertinimą.

Reikia spartinti reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse

TVF pabrėžia, kad norint didinti ūkio produktyvumą, reikia spartinti reformas tokiose srityse kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Siekiant spręsti klimato kaitos problemas ir užtikrinti energetinį efektyvumą būtina spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą, tam skiriant pakankamas investicijas. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuva“ planas, taip pat efektyvus ES struktūrinių lėšų panaudojimas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Verslas: Lietuvos ekonomiką palaiko įdarbinti užsieniečiai

confident-noyce

EK sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,1 proc.

confident-noyce

TVF: po švelnaus nuosmukio 2023 metais, šiemet numatomas Lietuvos ekonomikos augimas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau