Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad socialdemokratų siūlymas naikinti Desovietizacijos komisiją yra susijęs su noru apskritai stabdyti desovietizacijos procesą Lietuvoje.
„(…) Sprendimas ją panaikinti kaip instituciją yra vedamas ne noro tobulinti jos veiklą, o noro stabdyti desovietizacijos procesą apskritai“, – partijos tarybos posėdyje Kaune sekmadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Atrodo, kad dalis socialdemokratų dar jaučia tylų įsipareigojimą saugoti Lietuvos komunistų partijos palikimą“, – pridūrė jis.
Pasak konservatorių lyderio, desovietizacija yra svarbus ne tik kaip teisinis, politinis, bet ir moralinis procesas.
Naikinti Desovietizacijos komisiją pasiūlė daugiau nei dvi dešimtys Seimo socialdemokratų. Jie siūlo, kad sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo priimtų savivaldybės.
Paramą tokiai iniciatyvai pareiškė ir premjeras Gintautas Paluckas bei prezidentas Gitanas Nausėda.
Iniciatorių teigimu, funkcijos perdavimas savivaldybėms leis „padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą, mažinti administracinę naštą sumažinant institucijų, įtrauktų į sprendimų priėmimą, skaičių bei atsižvelgti į realius įstatyme nurodytų procesų įgyvendinimo terminus“.
Pagal projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.
Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.
Tokiu būdu taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija. Seimo nutarimą dėl jos sudarymo siūloma pripažinti negaliojančiu.
BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę.
Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius. Vėliau jis perduodadamas viešojo objekto valdytojui įgyvendinti.
Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.
