To Raguvos gimnazijos kolektyvas laukė daugiau kaip 40 metų: pražydo tulpmedis

To Raguvos gimnazijos kolektyvas laukė daugiau kaip 40 metų: pražydo tulpmedis

Antanas SLUČKA ("Tėvynė") / Antano SLUČKOS nuotr.

To Raguvos gimnazijos kolektyvas laukė daugiau kaip 40 metų. Daug pavasarių eidavau į mokyklą su viltimi pamatyti tulpmedžio žiedus. Deja, veltui žvalgiausi į išaugusio medžio viršūnę – žiedų nesimatė. Suprantama, kaip nustebome šį birželį išvydę nuostabiais žiedais pasidabinusią medžio lają.

Ta proga noriu papasakoti šio išskirtinio medžio istoriją.

Lietuvoje tulpmedis ilgą laiką buvo retenybė. Daugelis bandė atsivežti jaunų medelių iš pietinių buvusios Tarybų Sąjungos regionų, tačiau bandymai tokius tulpmedžius auginti Lietuvoje nesisekė. Jie žiemą iššaldavo.

BIC

Tuo metu Lietuvoje, Mykolo Zaleckio dar XIX amžiaus pradžioje pastatyto Veliuonos dvaro parke, augo šimtamečiai tulpmedžiai. Jie pražysdavo kasmet, rudenį subrandindavo panašius į kankorėžius sparnavaisius. Viena bėda, tulpmedžio sėklų daigumas buvo labai prastas. Vis dėlto latviai sugebėjo iš veliuoniškių tulpmedžių sėklų išauginti keletą medelių, kurie buvo atsparesni šalčiui.

1970 metais Raguvoje buvo pastatyta naujoji mokykla. Daugiau kaip keturių hektarų mokyklos teritoriją mokytojai Emilija ir Česlovas Vaišvilos pasišovė paversti nuostabiu parku. Augalų naujajam parkui mokytojai kartu su kraštotyros būrelio nariais ieškojo senose sodybose, žinomų išlikusių dvarų parkuose. Lietuvoje tais laikais vos tik kūrėsi pirmieji medelynai, kurie stengėsi dauginti ir retus, egzotinius medelius. Tuomet Kauno rajono Raudondvario medelyno viršininkui Ipolitui Laurinavičiui pavyko išauginti iš Veliuonos parko tulpmedžių sėklų pirmuosius sodinukus. Raguvos mokyklos kuriamam parkui Č.Vaišvilos didelių pastangų dėka vieną medelį pavyko įsigyti ir pasodinti priešais naujo mokyklos pastato fasadą.

Sugrįžęs į tėviškę, 1977 metų rugsėjį pradėjau dirbti biologijos mokytoju. Nuo 1978 m. tapau atsakingas už mokyklos parko priežiūrą. Parke tuomet jau buvo surinkta įspūdinga medžių ir krūmų kolekcija – daugiau kaip 120 rūšių.

Daugelis medžių jau gana dideli – 5–6 metrų aukščio. Retesni, jautresni medeliai, pasodinti per daug arti vienas kito, atsidūrė augesnių medžių pavėsyje, jiems grėsė išnykimas. Ypač į problemišką padėtį pateko būtent tulpmedis ir raudonlapis bukas. Norint juos išgelbėti, reikėjo drastiško sprendimo – arba nupjauti jau gana didelį, parke vienintelį šiaurinį ąžuolą, arba persodinti abu jo pavėsyje atsidūrusius, deja, gerokai nebemažus, buką ir tulpmedį. Nutarėm persodinti.

Kaip priklauso, iš anksto apie kiekvieną ratu per metrą iškasėm 60 cm gylio griovį, pripylėm juodžemio, kad medelis išaugintų daugiau pridėtinių šaknų. Po metų, numatytoje vietoje iškasę dideles duobes, su traktoriaus kaušu abu medelius išrovėm. Bukas atrodė puikiausiai – didžiulis kuokštas žemių su gausybe smulkių šaknų nekėlė abejonių, kad jis prigis naujoje vietoje.

Tulpmedis man sukėlė šoką. Šalia naujos duobės gulėjo beveik 3 metrų šakotas stiebas 8 cm storio kamienu ir vos 60 cm ilgio plikut plikutėlis šaknies galas! Supratau, kad tulpmedis pasmerktas žūti, toks tikrai neprigis. Liko viena tikimybė, nupjauti stiebą, bandyti sodinti tik šaknį ir stiebo kelmą, po to melsti dievą, kad kelmas duotų atžalas.

Palikau 30 cm stiebo dalį, ir tokią užkasėm į žemę. Pamatęs rezultatus, mokyklos direktorius V. Narėčionis be žodžių žiūrėdamas į mane prie smilkinio pasukiojo pirštu, numojo ranka ir susikrimtęs nuėjo į savo kabinetą.

Baisiai neramus laukiau kito pavasario. Ir jis mane nudžiugino. Tai buvo 1981-ųjų pavasaris. Tulpmedžio kelmas gyvas! Pasirodė keturi pumpurai, vėliau ūgliai su gležnais lapeliais. Taip išaugo keturstiebis medelis, kuris štai dar po 38 metų pradžiugino nuostabiais žiedais.

Tai tokia šio nuostabaus medžio istorija.

P. S. Dabar tulpmedis Lietuvoje jokia naujiena. Jo sodinukų siūlo internetu daugybė medelynų.

AIK

Labirintų parkas

Panevėžio gimtadienis

Mano namukas

Biuro verslas

PIC

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.