Mokslininkai skelbia, kad šiauriniame pusrutulyje esantys miestai, per praėjusią savaitę susidūrė su ekstremaliomis temperatūromis, kurios laužė rekordus Šiaurės Amerikoje, Europoje, Vidurio Rytuose ir vakarinėje Azijoje.
Anot meteorologų, išanalizavus meteorologinius duomenis iš Meino universiteto „Klimato Reanalizavimo“ (angl. Climate Reanalyzer) žemėlapių, aukšta oro temperatūra nedemonstruoja jokių kritimo ženklų artimiausiu metu, informuoja dailymail.co.uk.
Tai visiškai neįtikėtinas ir vienas pačių intensyviausių karščio atvejų, kokį yra tekę matyti taip toli planetos šiaurėje.
Pastarosiomis savaitėmis temperatūrų rekordai buvo laužomi pasauliniu mastu.
Britanijoje karštis tirpdė kelius ir ardė stogus, o Madervelyje fiksuota aukščiausia kada Škotijoje užregistruota temperatūra, siekusi 33,2°C.
Rekordinio karščio diena užfiksuota ir Glazge, kur termometrai šoktelėjo iki 31,9°C. Tai viršijo ankstesnį, dar 1950 metais nustatytą rekordą 31,1°C.
Airijoje, Belfaste, birželio 28 d. taip pat pasiekta rekordinė šiluma, kuri siekė 29,5°C. Savo rekordo sulaukė ir Šanono miestas, kur termometrai rodė 32°C.
Kanadoje, Monrealyje, senieji rekordai griuvo, kuomet termometrų stulpeliai pasiekė 36,6°C.
Tuo tarpu JAV, Denveryje, Kolorado valstijos sostinėje, temperatūra pasiekė ankstesnį rekordą, kuomet birželio 28 d. temperatūra kilo iki 40°C.
Savitą karščio bangą išgyveno ir Eurazija, kur pavyzdžiui, Jerevane kepino 42°C laipsnių karštis. Vidurio Rytų regiono, Omano valstybėje, žemiausiai per 24 valandų laikotarpį nukritusi oro temperatūra siekė 42,6°C.
Ir tai dar tikrai nėra viskas.
Šiaurės Sibire ir Arkties vandenyne situacija labai rimta
Mokslininkai nerimauja dėl aukštos temperatūros dviejose konkrečiose Šiaurės Sibiro vietovėse, ties Arkties vandenyno pakrante.
Kompiuterinės modelių analizės atskleidė, kad temperatūra šoktelėjo 20°C virš normalios liepos 5 d. temperatūros ir viršijo 30°C, kas šiam regionui yra kuo tikriausia „kepinanti kaitra“.
Prognozuojama, kad šie įvykiai lems tai, kad vėliau šią savaitę Laptevų jūroje ir Rytų Sibiro jūroje maksimalios dienų temperatūros sieks iki 32-35°C.
Kompiuteriniai modeliai taip pat rodo aukštą nakties periodo temperatūrą, kuri jūroje svyruoja tarp 15 ir 20°C, o žemyninėje dalyje tarp 21 ir 26°C. Dieną, stiprus vėjas nupučia karštą orą nuo kranto į jūrą ir įšildo vandenis, taip suintensyvindamas nevaldomą jūros ledo tirpsmą.
Dėl klimato kaitos, per pastaruosius 20 metų, tolimojoje planetos šiaurėje temperatūros šoktelėjo į neregėtas aukštumas
Tai atsispindėjo staigiame žiemos periodo temperatūros kilime, tačiau vis dažniau ir daugiau tai regima ir vasaros laikotarpio temperatūrose.
To rezultate, vis daugiau jūrų ledo ištirpsta sezono pradžioje, taip paliekant dar daugiau atvirų, tamsiai mėlynos spalvos vandenynų plotų, kurie absorbuoja didesnį kiekį dienos saulės šviesos.
Vandenyno paviršiaus šiltėjimas ir saulės šviesos neatspindėjimas atgal į kosmosą, lemia tai, kad į planetos atmosferą išleistas karštis šildo Arkties regioną. Tai vadinama Arkties amplifikacija.
Pavojus amžinajam įšalui
Ekspertai, teigia, kad Arkties amplifikacija sukelia staigų poliarinės atmosferinės sraujymės silpnėjimą, kurios aplink planetą nešioja šiltą ir šaltą orą, tarsi srovės upėje.
Stipriausios atmosferinės sraujymės yra poliarinės sraujymės, aptinkamos nuo 9 iki 12 kilometrų aukštyje virš jūros lygio, šiauriniame bei pietiniame poliuose.
Silpnėjimas lemia tai, kad poliarinės sraujymės tampa vis banguotesnės, pasižyminčios didesniais bangų „lūžiais“ ir blokavimo tendencijomis, kuomet bangos apsistoja toje pačioje vietoje net kelioms savaitėms ir skatina čia ekstremalių orų tendencijas.
Perspėjama, kad be staigaus poveikio jūros ledui, esama žalos ir amžinajam įšalui. Dėl tokio masto intensyvaus karščio, smogusio Arkčiai, įsibėgėjus vasarai tai sukels staigią žemės amžinojo įšalo destrukciją.
Tai gali privesti iki to, kad į atmosferą bus išskirta dar daugiau anglies dioksido bei metano dujų, kurios skatina globalinį atšilimą bei dar greitesnę klimato kaitą.