12.9 C
Panevėžys
Šeštadienis, 24 rugsėjo, 2022

„Tėvynės“ komanda apsilankė Panevėžio seniūnijoje: čia idėjos virsta realybe, auga verslumas ir kūrybiškumas

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Laikraščio „Tėvynė“ komanda ir toliau tęsia projektą „Kai Jūs neateinate pas „Tėvynę“, tai „Tėvynė“ ateina pas Jus“.

Laikraščio „Tėvynė“ komanda ir toliau tęsia projektą „Kai Jūs neateinate pas „Tėvynę“, tai „Tėvynė“ ateina pas Jus“. Mūsų tikslas – būti kuo arčiau Panevėžio rajono žmonių, čia dirbančių, išklausyti juos, kartu pasidžiaugti gražiais darbais ar rūpesčiais. Aplankėme Velžio bei Upytės seniūnijas, o šį pirmadienį dėmesio centre – Panevėžio seniūnija.

Maloniai buvome priimti Piniavoje ir Pažagieniuose. Vizito metu kalbėjomės su Panevėžio seniūnijos seniūnu Sauliumi Skrebe, verslininke Silvija Katinaite-Kavaliūniene bei Panevėžio rajono kaimo bendruomenės „Pažagieniai“ pirmininke Elena Staniene.

Džiaugėsi bendruomenių aktyvumu

Panevėžio seniūnijai jau vienuoliktus metus vadovaujantis Saulius Skrebė sako, mylintis savo darbą, būna pavargsta, pailsi ir vėl dirba. „Būna visko, bet kai matai, kiek drauge galima nuveikti, supranti, koks svarbus šis darbas yra“, – sakė S. Skrebė ir džiaugėsi kiekvienais bendruomenių pasiekimais, žmonių aktyvumu ir bendruomenių skatinimu kartu aktyviai veikti ir pačią seniūniją. Gerų žodžių jis negailėjo ir Piniavos kaimo bendruomenei.

„Norėtųsi, kad visos bendruomenės būtų tokios kaip Piniavoje. Ji pati didžiausia gyventojų skaičiumi, yra aktyvi. Jos pirmininkas Zigmantas Babilas puikiai vadovauja, visuomet padeda, pataria, domisi ir visko nori, turi daug įdomių idėjų, todėl jie taip gerai ir gyvena. Bet džiaugiuosi visomis bendruomenėmis, kurios yra aktyvios ir taip stipriai įsitraukia į savo kaimo gerovės puoselėjimą“, – kalbėjo seniūnas.

S. Skrebė kaip vieną iš problemų įvardijo tai, kad kai kurios naujai besikuriančios gyvenvietės šalia miesto dažnai neturi net valstybinės žemės, kur būtų galima joms susirinkti ir vykdyti veiklą.

„Turime norą, kad ateityje atsirastų galimybė nusipirkti kokį tai žemės sklypą. Tada ten, gal kaip Piniavoje ar Vaivaduose, atsirastų bendruomenės namai, ir žmonės turėtų kur susirinkti“, – teigė jis.

Seniūnas pažymėjo, kad tiek seniūnija, tiek bendruomenės turi svajonių, norų, tikslų, o jeigu jų turi, vadinasi, jie tikrai kažkada bus įgyvendinti.

S. Skrebė.

„Labai gerai, kad rajone puikiai veikia grandis tarp bendruomenių ir Rajono savivaldybės. Kaip žinia, savivaldybė kasmet finansiškai remia bendruomenes, prisideda prie įvairių projektų. Ta grandis, kada gyventojai kažko nori, savivaldybė finansuoja, o seniūnai padeda įgyvendinti, pas mus tikrai yra pasitvirtinusi – atsiranda paplūdimiai, vaikų žaidimo aikštelės, scenos.  Beje, scena šiemet bus pastatyta ir Bernatoniuose“, – trumpai kalbėjo S. Skrebė.

Skaniausi – cepelinai

Po pokalbio su seniūnu apsilankėme Piniavoje, šalia „Via Baltica“ automagistralės įsikūrusiame komplekse „Pas Katiną“. Čia yra ir viešbutis, konferencijų salės, kavinė-baras, parduotuvė, kurioje nuolat lankosi ne tik Piniavos gyventojai, bet ir svečiai iš miesto, aplinkinių gyvenviečių ar turistai.

Kavinėje sutikome dvi vyresnio amžiaus drauges Genutę ir Gražiną. Nors joms per septyniasdešimt metų, moterys čia savo automobiliu atvažiavo iš miesto.

Prie pietų stalo draugės prisiminė ir prieš dvejus metus į amžiną atilsį iškeliavusį Panevėžio verslininką, šio komplekso savininką Joną Katiną.

„Mėgstam pagastroliuoti, ieškom, kur geresnė kava, kur pavalgyti skaniau. Ši vieta viena iš mūsų lankomiausių, nes čia visada šviežias maistas, – teigė Genutė. – Mano sūnėnas gyvena Piniavoje. Jis dažnai čia atvažiuoja pavalgyti, ypač mėgsta cepelinus. Iš tiesų jie išsiskiria savo skoniu, primena močiutės anksčiau darytus, tokius kaimiškus, tikrus cepelinus.“

Prie pietų stalo draugės prisiminė ir prieš dvejus metus į amžiną atilsį iškeliavusį Panevėžio verslininką, šio komplekso savininką Joną Katiną.

„Jis labai stengėsi ir daug padarė dėl Vaivadų gyventojų. Jo dėka iš miesto į Vaivadus pradėjo kursuoti maršrutiniai autobusai. Jais važiuoja ir vaikai, ir suaugusieji, nes ne visi juk turi automobilius. Jis šaunuolis, nepažinojau jo asmeniškai, nežinau jo charakterio, bet dėl Vaivadų žmonių jis labai stengėsi“, – pasakojo Gražina.

Jai antrino ir Genutė: „Jis stengėsi ir dėl savo verslo. Pats važiuodavo į bazę. Matydavau, kaip pirkdavo agurkus, kitas daržoves. Nepalikdavo šio darbo kažkam. Pats rūpindavosi, koks maistas atsidurs ant stalų, ar kokios prekės bus jo parduotuvėje. Jis buvo tikras šeimininkas, tikras ūkininkas.“

Po J. Katino mirties verslą perėmė jo dukra, Vaivaduose gimusi ir užaugusi Silvija Katinaitė-Kavaliūnienė, kuri dabar palaiko gražius santykius su Piniavos bendruomene.

Gera dirbti stiprioje bendruomenėje

Po J. Katino mirties verslą perėmė jo dukra, Vaivaduose gimusi ir užaugusi Silvija Katinaitė-Kavaliūnienė, kuri dabar palaiko gražius santykius su Piniavos bendruomene.

„Ji yra viena aktyviausių bendruomenių, čia žmonės domisi viskuo, puoselėja savo aplinką, organizuoja koncertus, išvykas, rūpinasi vaikų užimtumu, rengia įvairius renginius, rašo projektus, bendradarbiauja su vietos verslininkais. Ir mes patys prisidedam viskuo, kuo galim: ir finansiškai, ir darbais, ir mintimis. Žmonės čia labai empatiški, geranoriški, jie tiesiog – puikūs, todėl čia mums gera dirbi“, – džiaugėsi S. Kaitinaitė-Kavaliūnienė.

Kada verslininkė stojo prie tėčio palikto vairo, jos tikslas buvo artimiau susipažinti su žmonėmis, pamatyti, pajausti, ko jiems – klientams, darbuotojams, vietos gyventojams reikia. Piniava ir pats kompleksas „Pas Katiną“ yra tranzitinėje vietoje, todėl čia sulaukiama daug svečių, tiek pravažiuojančių užsienio klientų, tiek į sodus atvažiuojančių.

„Šiame versle yra labai ryškus sezoniškumas. Vasarą mes tampam gyvi, ir klientų srautas tampa šiek tiek mišresnis. Šaltuoju periodu jaučiame palaikymą iš mūsų vietos bendruomenės ir aplinkinių gyvenviečių. Žmonės važiuodami iš miesto į namus užsuka pas mus pavalgyti ar apsipirkti. Stengiamės prisitaikyti ir prie jų“, – pasakojo. S. Katinaitė-Kavaliūnienė.

„Pas Katiną“.

Verslininkė nieko nebijo

Paklausta, kas labiausiai kaip verslininkei slegia pečius, Silvija atsakymo ilgai neieškojo: „Energetika. Tai ypač reikšminga sfera maisto prekių parduotuvėms ir kavinėms. Elektra, šaldytuvai – pagrindinis dalykas. Negali parduoti maisto prekių neturėdamas šaldytuvų, šaldiklių, galiausiai neturėdamas krosnies kavinėje. Be to, daug ką įtakoja ne tik mūsų pačių patiriamos sąnaudos, bet ir tiekėjai, kurie nuolat kelia produktų kainas.“

Pasak S. Katinaitės-Kavaliūnienės, dėl kylančios elektros kainos maisto prekių parduotuvės klientai prekių kainų skirtumo neturėjo pajusti, nes verslininkė pasirinko kitą kelią. Sumažino šaldytuvų skaičių, dalinai atsisakė asortimento, kuris turi būti privalomai šaldomas. Paskaičiavo, kad galbūt labiau verta to produkto, pavyzdžiui, žalios mėsos, geriau įsigyti šviežios, negu ją šaldyti ir sandėliuoti prisistačius daugybę šaldiklių. „Aišku, tokie veiksmai tik labai menką dalį sutaupo, bet nieko nedaryti irgi nelabai gerai“, – teigė ji.

Paklausus, ar ji nebijo, kad verslas gali žlugti, S. Katinaitė-Kavaliūnienė atvira: „Aš nieko nebijau. Ne mano būdui sėdėti, laukti ir galvoti, kas bus toliau. Iš sunkios padėties esu privesta suktis jau dabar. Tą ir darau. Galvojam apie pačius įvairiausius variantus. Galbūt sumažinti kavinės plotą, galbūt atsisakyti tam tikrų šaldiklių. Šiuo metu yra laisvų darbo vietų, bet neskubu priimti žmonių, kad ateityje nereikėtų galvoti, ką su jais daryti. Niekur neskubu, vertinu situaciją, bet turiu numatyti planus ir į priekį. Svarstome galbūt įsirengti saulės kolektorius, tik liūdna, kad valdžia nusisukusi. Užsidaro didžiulės, tvirtos įmonės, o mes labai maži ir dėl to mums dar sunkiau. Iš vyriausybės norėtųsi daugiau sprendimų. Kainos kyla nuo lapkričio, o vyriausybė neturėjo laiko normaliai išnagrinėti biržos veikimo principų. Suprantu, kad vasarą visi norėjo pailsėti, bet atėjo laikas dirbti“, – kalbėjo S. Katinaitė-Kavaliūnienė.

Aktyvumu ir verslumu pasižymi ir Panevėžio seniūnijai priklausanti kaimo bendruomenė „Pažagieniai“. Bendruomenė parašė projektą, prisipirko masažinių lovų ir įkūrė sėkmingai veikiantį bendruomeninį SPA.

Tobulėjimui ribų nėra

Aktyvumu ir verslumu pasižymi ir Panevėžio seniūnijai priklausanti kaimo bendruomenė „Pažagieniai“. Bendruomenė parašė projektą, prisipirko masažinių lovų ir įkūrė sėkmingai veikiantį bendruomeninį SPA. Išmanios šildomos masažuoklės tokios populiarios, kad bendruomenė lovas net nuomoja.

O šiais metais bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė bei Pažagienių seniūnaitė Miglė Ramonienė ėmėsi dar vienos veiklos. Keturi bendruomenės nariai pateikė paraišką, laimėjo projektą „Įjunk poveikį“, gavo 15 tūkstančių eurų vertės finansinį krepšelį, skirtą reikiamos įrangos įsigijimui ir ekspertinei pagalbai, įkūrė MB „Pažagienių mobilios paslaugos“, įsigijo įrangą, specialius šaldiklius ir pradėjo gaminti liofilizuotus produktus. Bene visų mėgstamiausia prekė – įvairių skonių liofilizuoti jogurtiniai saldainiai su kiviais, juodaisiais serbentais, braškėmis, bananais. „Mus svarbu sveiki produktai ir natūralumas, todėl niekur nededame cukraus“, – sakė E. Stanienė.

Pasak pradedančiosios verslininkės, ji pastebėjo, kad Pažagieniuose ypač rudenį prie konteinerių dažnai nugula krūvos įvairiausių daržovių.

E. Stanienė tvirtai sako, kad tobulėjimui ribų nėra ir dėkoja Panevėžio rajono vietos veiklos grupei, kuri moko verslumo.

„Kad nesupūtų, kad prie konteinerių nestovėtų daržovė, kaime įrengėme palapinę, kad gyventojai čia su kitais dalintųsi užaugintomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis. O kovą startavome su projektu „Pažagienių mobilios paslaugos“. Paslaugos susiję tuo, kad mes priimame iš gyventojų daržoves, uogas, ir mes tuos produktus liofilizuojam, tai yra džiovinam šaltyje, kad daržovės nenueitų veltui, kad galėtų prasitęsti jų gyvenimo trukmė. Kaip žinia, liofilizuoti produktai sandariai laikomi gali išsilaikyti iki 20 metų“, – pasakojo E. Stanienė.

Moteris tvirtai sako, kad tobulėjimui ribų nėra ir dėkoja Panevėžio rajono vietos veiklos grupei, kuri moko verslumo.

„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galiu tuo užsiimti. Dėka VVG išmokome suprasti buhalterinius dalykus, suprasti rinką, kas yra pasiūla, paslauga, kaštai, pelnas. Lankėm kursus, įvairius mokymus, dalyvavom visur, kur tik reikėjo, kad tik viską žinotume, kad nesuklystume. O dabar konsultuojam ir kitus, kitas bendruomenes iš visos Lietuvos“, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Rugsėjo 23-iosios „Tėvynėje“: Linų dienos Upytėje ir kompensacijos už šildymą

confident-noyce

Laikraščio „Tėvynė“ komanda apsilankė Upytėje: seniūnas džiaugiasi ypač aktyvia bendruomene

confident-noyce

Rugsėjo 16-osios „Tėvynėje“: mokytojų trūkumas ir pažintis su siūlų iš dilgėlių verpėja

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau