Jei ne straipsnis savaitraštyje „Tėvynė“ spalio 10 dieną apie ėriškietės Birutės Krivickienės dailės darbų parodą, veikiančią Ėriškiuose, nebūtume sužinoję, kad tai ji prieš tris dešimtmečius sukūrė „Tėvynės“ logotipą, vadinamąją laikraščio kepurę.
Vizitinė kortelė
Tos dienos „Tėvynės“ straipsnyje „Atidaryta Birutės Krivickienės dailės darbų paroda“ yra tokios eilutės:
„Birutės Krivickienės dailės darbų parodos atidarymas Ėriškiuose. Kaip žinia, šie metai buvo paskelbti Tautodailės metais. Dėliojant parodų tvarkaraštį, neapleido mintis pakalbinti Birutę surengti jos autorinę dailės darbų parodą. Girdėjome pasakojimus apie jos kūrybinę veiklą Ėriškiuose, mokytojavimą mokykloje, apie jos nuostabią kaligrafiją, kurios dėka laikraščio „Tėvynė“ pavadinimas tapo netgi savotiška aliuzija į visą Panevėžio rajoną. Tarsi jo vizitinė kortelė.“
Draugystės pasekmė
Savaitraščio „Tėvynė“ logotipas buvo sukurtas 1989 metais ir iki šiol puošia leidinį. Pakalbinome kaligrafiško užrašo kūrėją B. Krivickienę, kaip ji kūrė logotipą.
„Tai buvo sovietmetyje. Dirbau tuometiniame kolūkyje dailininke vaizdinei agitacijai, sveikinimams rašyti. Kolūkiui vadovavo garsusis Alfonsas Giedraitis. Jis draugavo su tuomečiu „Tėvynės“ vyriausiuoju redaktoriumi Algimantu Kaminsku. Pastarasis nusprendė, kad senasis „Tėvynės“ logotipas pasenęs ir atsibodęs. Matyt, per Giedraitį redaktorius ir sužinojo, kad kolūkis turi dailininkę, kuri gali naują užrašą padaryti“, – prisiminė ji bene 30 metų senumo įvykius.
Pasirinko trečią variantą
Pasak B. Krivickienės, gavusi darbo jo ėmėsi nedelsdama.
„Tuo metu nebuvo jokių markerių ar kitokių priemonių. Pasiėmiau plakatinę plunksną ir juodo tušo. Padariau net tris variantus. Pirmus du rašiau susikaupusi, o trečią šiaip užrašiau, kad galėtų rinktis iš trijų. Keisčiausia, kad pasirinko tą trečiąjį, kuris ligi šiol puošią leidinį. Man labai smagu į jį žiūrėti“, – pasakojo dailininkė iš Ėriškių.
Pasiteiravus, iš kur išmoko taip gražiai kaligrafiškai rašyti, ėriškietė neslėpė.
„Manau, kad paveldėjau iš tėčio. Mama išsaugojo jo 1938 metais jai rašytus laiškus, o jie rašyti kaligrafu. Išmokau ir aš taip rašyti. Be to, mokiausi tuometiniame Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija) ir baigiau piešimo ir braižybos studijas“, – dalijosi prisiminimais B. Krivickienė ir parodė, kad tokį kaligrafišką „Tėvynės“ užrašą gali ir dabar pakartoti. Tuo įsitikinome – logotipą B. Krivickienė išrašė, nors nuo pirmojo užrašo praėjo daugiau kaip 30 metų.
Didžiuojasi logotipu
„Kolūkio dailininke dirbau nuo 1978 metų iki 1990-ųjų. Likvidavus kolūkį, kadangi buvau baigusi mokslus, pradėjau dirbti dailės mokytoja Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinėje mokykloje. Mokykla sena, bet prieš septynerius ar aštuonerius metus buvo likviduota. Jai tuomet suėjo, berods, 105 metai. Kai mokyklą uždarė, baigėsi ir mano darbas joje“, – pasakojo meniškos sielos moteris.
B. Krivickienė didžiuojasi savaitraščio „Tėvynė“ logotipu, kuris nesikeitė iki šiol, ir džiaugiasi atidaryta paroda Ėriškiuose.
„Paroda atidaryta spalio mėnesį Ėriškių kultūros centre. Smagu, kad galiu piešti ir kad piešinius vertina. Mėgstu piešti natūralią gamtą, įdomius Ėriškių gyvenvietės pastatus, natiurmortus. Toli ieškoti motyvų piešimui nereikia. Pakanka išeiti į kiemą ir jau galiu imtis darbo. Viskas šalia – Ėriškių apylinkės gražios“, – teigė dailininkė.
