14.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 1 rugpjūčio, 2021

Teisme liudijusi L. Graužinienė: Pelno mokesčio pataisos neatitiko ES direktyvos

L. Graužinienė.

Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad parlamente 2015 metais svarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo Lietuva turėjo į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą, sugriežtinančią dividendų apmokestinimą, nevisiškai atitiko direktyvą. 

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui penktadienį liudijusi buvusi „darbietė“ L. Graužinienė sakė, kad netinkamas direktyvos perkėlimas galėjo turėti neigiamų pasekmių, jei būtų sulaukta skundų. Įstatymo pataisomis, pasak žiniasklaidos, buvo nepatenkinta „Vilniaus prekybos“ grupė, o „MG Baltic“ atstovas Raimondas Kurlianskis dėl jų bandė daryti įtaką kai kuriems Seimo nariams.

Direktyva numato, kad antrinės įmonės nesinaudotų dividendų apmokestinimo išimtimis, kai siekiama mokestinės naudos. Finansų ministerijos atstovai tyrimo metu liudijo, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siekta užkirsti kelią iki tol galiojusiai praktikai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.

Kaip skelbė portalas delfi.lt, ministerijos iniciatyvai kuo greičiau priimti įstatymo pataisas priešinosi „Vilniaus prekyba“, į tai buvo įsitraukusi buvusi bendrovės valdybos narė Diana Dominienė ir jos pažįstamas, tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Pastarasis yra kaltinamasis politinės korupcijos byloje, o D. Dominienė per ankstesnį teismo posėdį apklausta kaip liudytoja.

„Finansų ministerija atnešė projektą, kuris nebuvo tikslus pagal direktyvą, todėl Seime vyko diskusijos, ar reikia (direktyvą – BNS) perkelti. Mano nuostata – konkrečiai, pažodžiui, kad būtų perkelta, Vyriausybės projektas neatitiko direktyvos išdėstymo“, – teismui teigė L. Graužinienė.

Ji vėliau žurnalistams sakė, kad visada buvo šalininkė, jog direktyva būtų perkeliama pažodžiui, nes patirtis rodė, kad mokestiniuose klausimuose iškilus niuansams, teismuose kyla ginčai.

„Jeigu direktyva netinkamai perkeliama, netinkamai interpretuojama, kyla finansinės pasekmės valstybei, todėl Seimas yra atsakingas už tą patį turinį. Mokestiniai dalykai reikalauja ypatingo tikslumo, mano pareiga buvo perkelti kuo tiksliau, šiandien šis įstatymas veikia, perkelta pažodžiui. Manau, kad aš padariau gerą darbą“, – žurnalistams po apklausos teisme teigė buvusi politikė.

Pasak delfi.lt, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015-aisiais pritarė dabartinio socialdarbiečių frakcijos seniūno Andriaus Palionio išvadai dėl pataisų, todėl šį klausimą paprašyta įtraukti į po kelių dienų vykstantį Seimo plenarinį posėdį.

„A. Paliono pataisoje projektas skyrėsi, aš pati dar kartą pakėliau direktyvą ir įsitikinau, kad ji ne pažodžiui perkeliama“, – aiškino L. Graužinienė.

Pasak portalo 15min.lt, politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis, „MG Baltic“, buvęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys ir pati Darbo partija kaltinami prekyba poveikiu siekiant ir pažadant paveikti tuometę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, buvusį parlamentarą Kęstutį Daukšį, buvusį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių ir kitus komiteto narius, kad komitetas ir Seimas nesvarstytų Pelno mokesčio įstatymo pataisų.

Portale pateiktame specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotame V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbyje pastarasis sako, kad tuometinis „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis susitiko su P. Narkevičiumi ir su K. Daukšiu.

„Laiko nedaug. Arba priims, arba jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes finminas užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė – ir viskas. Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto. Kaip neparuoštą. Ir, reiškia, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai, man rodos, Petras ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – turėdamas omenyje Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, V. Gapšiui kalbėjo R. Kurlianskis.

L. Graužinienė teismui teigė, kad R. Kurlianskio asmeniškai nepažįsta, jis jai žinomas tik iš viešosios erdvės.

Ji sakė nejautusi jokio spaudimo, o įstatymo projektas iš darbotvarkės buvo išbrauktas, nes neatitiko perkeliamos direktyvos.

„Niekas poveikio man nedarė, tai yra darbiniai klausimai, rutininiai kasdieniniai darbai. Niekas manęs nebandė paveikti, tai daugiau negu juokinga. Nežinau, kas ko prašė, kas su kuo kavą gėrė, po darbo kiekvienas žmogus turi teisę tvarkytis, kaip nori. Dėl įstatymo leidybos poveikio nebuvo. Jeigu poveikis būtų daromas, aš būčiau elgusis pagal įstatymą“, – tikino buvusi Seimo pirmininkė.

„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį taip pat apklausė Seimo narį socialdemokratą A. Palionį bei Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėją Aliną Brazdilienę.

A. Brazdilienė teismui liudijo, kad buvo sulaukusi tuometinės Seimo pirmininkės L. Graužinienės skambučio.

„Kad blogai dirbam, nesugebam tinkamai perkelti direktyvos“, – teismui apie parlamento vadovės telefonu pasakytus priekaištus vardijo liudytoja.

Dėl sulauktų pastabų ji pasidalijo su komiteto nariais ir jo pirmininku P. Narkevičiumi. A. Brazdilienė sakė, kad nebuvo dažnas atvejis, kad parlamento vadovė skambintų dėl įstatymų projektų.

Po to Biudžeto ir finansų komitete aptarinėta A. Palionio pataisa, komitetas pataisai pritarė iš dalies.

Vėliau Seimo seniūnų sueigoje aptarta, į kurios dienos plenarinį posėdį įtraukti įstatymo projektą.

Pasak A. Brazdilienės, L. Graužinienė priėmė sprendimą, kad projektas nebus traukiamas į 2015 metų gruodžio 17 dienos darbotvarkę, parlamento vadovė norėjo įsigilinti į A. Palionio pasiūlymo Pelno mokesčio įstatymo projektui.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Paklaustas dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, R. Kurlianskis žurnalistams teigė, kad koncernui „MG Baltic“ jos buvo nei naudingos, nei nenaudingos.

„Neteisėtą mokestinę naudą turi įrodinėti vis dėlto mokesčių administratorius. Finansų ministerija savo projekte tai apvertė aukštyn kojom, iš esmės panaikindama ne tik stambiam, bet bet kuriam verslui nekaltumo prezumpciją. Mano aspektu ir žalingas, daug verslo tuo domėjosi“, – sakė jis.

Pasak R. Kurlianskio, tuo metu koncernas užsienyje neturėjo dukterinių įmonių.

Pasak kaltinamojo, su V. Gapšiu jis kalbėjosi apie tai, kaip būtų galima diskutuoti, kad viskas būtų kaip Europos Sąjungos direktyvoje.

Byloje be „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Teismas įpareigojo Kauno savivaldybę suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą per Laisvės alėją

confident-noyce

Buvęs policijos tyrėjas nubaustas 9,9 tūkst. eurų bauda už kyšius iš prostitučių

confident-noyce

A. Paleckis dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau