Teismas laidos „Farai“ kūrėjams nurodė pagrįsti būtinybę parodyti asmenį per televiziją

AutoriusMargiris Meilutis (bns)FotoTV3

Televizijos laidoje „Farai“ parodyto asmens skundą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė, kad tai, jog žmogus neprieštarauja filmavimui nereiškia, kad jis sutinka būti parodytas per televiziją bei nurodė laidos kūrėjams pagrįsti tokio parodymo būtinybę. 

Kaip rašoma teismo nutartyje, savo teises asmuo pradėjo ginti po to, kai 2016 metų rugsėjį buvo nufilmuotas ir vėliau du kartus parodytas laidoje „Farai“. Jis teigė, kad tai buvo padaryta be jo sutikimo, o veiksmais buvo pažeista jo teisė į atvaizdą, garbė ir orumas, suprastėjo sveikata ir reputacija.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vyro skundą atmetė ir teigė, kad tai, jog jis neprieštaravo būti filmuojamas, galima traktuoti ir kaip sutikimą būti parodytam per televiziją bei nenustatė teisės į atvaizdą pažeidimo.

Skundą nagrinėjusių LAT teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo suprasdamas, kad jį filmuoja, automatiškai neišreiškia pritarimo ir bet kokiam nufilmuotos medžiagos transliavimui.

„Filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta“, – rašoma teismo pranešime.

Taip pat pažymima, kad nors filmavimas gali būti objektyvus, tačiau pati medžiaga gali būti parodyta ir tokiu būdu, kuris gali iškreipti visą kontekstą bei žemint asmens garbę ir orumą.

Aukščiausiojo teismo teigimu, žmogaus teisė į atvaizdą yra sudėtinė vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į privatų gyvenimą – dalis, o rengiant ir platinant bet kokią informaciją privaloma užtikrinti jos apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir pavedė išsiaiškinti, kodėl buvo reikalinga medžiagą parodyti viešai, kaip tai padėjo atskleisti įstatymo pažeidimą, kuo pasireiškė teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti vaizdo įraše pateiktą informaciją ir ar tai nebuvo vien siekis gauti ekonominės naudos bei patenkinti visuomenės smalsumą.

Be kita ko, teismas pažymėjo, kad asmens sutikimas transliuoti medžiagą nėra reikalingas, kai fiksuojamas teisės pažeidimas, yra teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti, kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar tai daroma teisėsaugos reikalavimu.

Taip pat, kai žmogaus atvaizdo demonstravimas yra susijęs su jo visuomenine ar tarnybine padėtimi bei, kai filmuojama viešoje vietoje, tačiau nežeminama garbė, orumas ar reputacija.

Šis Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Bus teisiamas Klaipėdoje apie 500 tūkst. eurų paskolų be licencijos išdalinęs vyras

confident-noyce

Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes nuteistiesiems dėl I. Strazdauskaitės nužudymo

confident-noyce

Teismas – po sutuoktinio mirties jo banko kortele naudojusis moteris nenusikalto

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau