Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl holokausto neigimo ir išteisino buvusį Panevėžio miesto tarybos narį Raimondą Pankevičių nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. Pankevičius buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 28 dieną, Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros fondo įamžinimo ir dalyvaujant žydų bendruomenės atstovams, savo pasisakyme viešai neigė holokaustą.
Teismas įvertino R. Pankevičiaus pasisakymą kaip neigiamo pobūdžio, neetišką. Teismo gauti duomenys iš Lietuvos istorijos instituto, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patvirtino, kad kai kurie R. Pankevičiaus teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos. Tačiau atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvadą, kad R. Pankevičiaus pasisakyme nėra įžvelgiamas noras apskritai diskriminuoti žydus kaip tautybę ir skleisti jos atžvilgiu neapykantą, kelti nesantaiką.
Be to, teismas pasisakymo žodžius vertino ne formaliai, o apžvelgiant visumą – jo turinį, formą, tikslą, vietą, reakciją į žodžius ir pan. Nenustatyta, kad R. Pankevičius savo pasisakymu siekė neigti holokaustą, kaip istorinį faktą, ar iškreipti jo esminius aspektus ir tai padaryti užgauliu, grasinančiu ar įžeidžiančiu būdu.
Įvertinus visas aplinkybes, teismas nustatė, kad R. Pankevičiaus padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų taikoma griežčiausia atsakomybės forma. Priimtas nuosprendis Raimondą Pankevičių išteisinti iš kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.