Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo išteisino O. G. dėl kaltinimo, kad jis 2020 m. rugsėjo 5 d. pašalinių asmenų akivaizdoje, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia vieną kartą šovė iš tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo į nukentėjusįjį I. B. ir jį sunkiai sužalojo, o taip pat tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Teismas nusprendė, kad O. G. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teismas rėmėsi vieno iš liudytojų parodymais, kuris teismo posėdžio metu atpažino O. G., kaip asmenį, tik konfliktavusį su nukentėjusiuoju, ir kategoriškai teigė, kad į nukentėjusįjį šovė D. K., o ne O. G.
D. K. kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo šioje byloje pareikšti nebuvo. Jis buvo kaltinamas dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais. Dėl šio nusikaltimo išskirtoje byloje D. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu minėti asmenys liudytojui nebuvo pateikti atpažinti. Teismo įsitikinimu, tai turi esminės reikšmės vertinant liudytojo teisme duotus parodymus ir leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje kaltinimas O. G. pateiktas nepagrįstai.
Kaip pažymėjo teismas, pagrindinis šios bylos liudytojas, vienintelis matęs, kuris iš įvykio dalyvių konfliktavo su nukentėjusiuoju ir kuris iš jų šovė į jį, dviejuose skirtinguose teismo posėdžiuose nuosekliai ir įtikinamai tvirtino, kad O. G. konfliktavo su nukentėjusiuoju, o D. K. šovė į nukentėjusįjį.
Taigi, kilus pagrįstų abejonių dėl kaltinimo O. G. pagrįstumo, teismas nusprendė, kad nėra įrodyta, jog būtent O. G. šovė į nukentėjusįjį ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Tačiau O. G. buvo pripažintas kaltu dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. K. namų. Už tai jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus bausmę su jau anksčiau jam skirta bausme, O. G. pataisos namuose praleis 3 metus ir 6 mėnesius.
Šios vagystės metu, 2020 m. ankstyvą gruodžio 14 rytą, buvo pagrobta nukentėjusiajam priklausantys 7 vnt. albumų su įvairių pasaulio valstybių monetomis, popieriniais pinigais, obligacijomis, loterijos bilietais, akcijomis, paskolos lakštu, čekiais, talonais prekėms ir 3 vnt. medalių apdovanojimų. Bendra pagrobto turto vertė – 4792 Eur.
O. G. vagystės metu veikė kaip kaltinamosios M. K. bendrininkas. Teismas konstatavo, kad jo kaltę įrodo telefono pokalbių su M. K. išklotinės, jų tarpusavio susirašinėjimo žinučių turinys, kitos byloje nustatytos vagystės planavimo ir įvykdymo aplinkybės.
D. K., kuri prisipažino dalyvavusi vagystėje ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju. M. K. jau atlygino nukentėjusiajam dalį žalos bei susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo sąlygų ir tvarkos.
Teismas taip pat nusprendė pranešti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad D. G. galimai padarė nusikalstamą veiką – apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. D. G. galimai melavo teismui, kad į nukentėjusįjį šovė jis pats, o ne jo brolis O. G., kuriam buvo pateikti kaltinimai.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
