-0.8 C
Panevėžys
Šeštadienis, 20 balandžio, 2024

Teismas: departamentas pažeidė irakiečių teises per ilgai nagrinėjęs prieglobčio prašymą

AutoriusBNSFotoBNS

Irakiečių prieglobsčio prašymą per ilgai nagrinėjęs Migracijos departamentas pažeidė pabėgėlių teises, ketvirtadienį pranešė Regionų administracinis teismas.

Vis tik teismas atmetė prašymą priteisti neturtinę žalą dėl prastų gyvenimo sąlygų pabėgėlių stovykloje.

Kaip BNS informavo teismas, pripažinus, jog departamentas vilkino priimti sprendimą dėl prieglobsčio, manoma, kad to konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Anot teismo, maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.

Kaip nurodoma nutartyje, nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, tą įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartija.

Departamento nurodytos priežastys – išaugęs darbo krūvis dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos, anot teismo, negali pagrįsti praleisto termino, kodėl nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai. Jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, skelbia teismas.

Skundėsi gyvenimo sąlygomis

Irako piliečiai teismui taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Pabėgėlių priėmimo centro neteisėtų veiksmų – netinkamų apgyvendinimo sąlygų Naujininkų pabėgėlių stovykloje Vilniuje ir Migracijos departamento neteisėtų veiksmų – nepagrįstai ilgai nagrinėto jų pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Jie skundėsi, kad šeima gyveno viename labai mažame kambarėlyje, negalėjo laisvai išeiti į lauką, kartu su daugeliu kitų asmenų turėjo naudotis tais pačiais sanitariniais mazgais, virtuve, skalbimo mašinomis ir visa kita įranga, kuri nuolat gedo ir lūžo.

Be to, jiems buvo tiekiamas netinkamas maistas, vaikai neturėjo jokio realaus ugdymo nei gimtąja, nei jokia kita kalba, šeima neturėjo galimybės kreiptis į gydytoją.

Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad irakiečių teiginiai dėl netinkamo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre yra deklaratyvūs ir abstraktūs, todėl nėra jokių galimybių įvertinti, ar ribojimai buvo taikomi tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie buvo priimti valdant ekstremaliąsias situacijas ir nepaprastąją padėtį.

Nemato pagrindo teigti, jog gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams buvo suteiktas asmeninis kambarys su bendro naudojimo patalpomis – koridoriais, tualetu bei dušo patalpomis, virtuve, poilsio kambariais, lauko teritorija. Joje užtikrintos visos gyventi būtinos priemonės, daiktai, baldai, pareiškėjams suteikta lėšų pragyventi, taip pat visos būtinos paslaugos, įskaitant galimybę kreiptis į gydytoją, taip pat vaikų ugdymą.

Anot teismo, dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, jog asmenys gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis, ar kad jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebuvo užtikrintos. Beje, pareiškėjai apgyvendinimo laikotarpiu nei atsakingiems darbuotojams, nei administracijai jokių skundų ar reikalavimų dėl gyvenimo sąlygų, suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų stokos, aprūpinimo būtinomis priemonėmis nenurodė. Teismas atmetė šią pareiškėjų skundo dalį kaip nepagrįstą.

Tai, kad nebuvo užtikrintos per Baltarusiją patekusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisės anksčiau skelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Anot jos, migrantai pabėgėlių stovyklose patyrė nežinomybę, diskriminaciją, nužmoginimą, žeminantį elgesį, smurtą. Įvardinta, kad asmenys buvo uždaromi vienutėse, patalpose su grotomis, iš jų konfiskuojami telefonai.

Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kuomet pasienyje su Baltarusija į šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos valdžia įvardiją Minsko režimą organizavus migrantų antplūdžius.

Po metų centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti. Daliai buvo suteikti laikini leidimai gyventi humanitariniais pagrindais, dalis gavo pabėgėlio statusą ir įgijo teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje. Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos.

Teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui, bet žada ieškoti sprendimo

confident-noyce

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo

confident-noyce

Greičio matuoklį apgadinusiam biržiečiui teks pakloti daugiau nei 40 tūkst. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau