Teisingumo ministerija inicijuoja skubų sostinės centre esančio Lukiškių kalėjimo iškėlimą.
Ministerija teigia, kad šią savaitę pirmą kartą posėdžiavo ministro Elvino Jankevičiaus sudaryta darbo grupė, ji parengs konkretų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo planą.
Pareigūnai neįvardija tikslios planuojamos iškeldinimo datos, tačiau nagrinėja galimybes padaryti tai skubiai. Iškėlus Lukiškių kalėjimą, jį sudarantis pastatų kompleksas bus perduotas Turto bankui.
Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis dar liepą raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kur teigia, kad Teisingumo ministerija nagrinėja galimybes skubos tvarka iškelti Lukiškėse kalinčius suimtuosius ir nuteistuosius į įkalinimo įstaigas Alytuje, Kaune, Šiauliuose ir Kybartuose.
Rašte prašoma departamento prašoma įvertinti tokią galimybę ir pateikti tris alternatyvius iškėlimo variantus.
E. Jurkonis Lukiškių kalėjimo likvidavimo skubą aiškino noru sustiprinti pasitikėjimą kalėjimų sistema ir sutaupyti lėšų.
„Norime pakeisti Kalėjimų departamento ir visos sistemos įvaizdį ir statusą, padaryti jį stiprų. Statutinė tarnyba turi būti garbinga, be to, tai reikalinga ir darbuotojų motyvacijai, ir jų skatinimui“, – BNS sakė viceministras.
„Pasižiūrėkite į viešąją nuomonę – sistema nemotyvuota, ten mažai moka. Vienintelis kelias tai pakeisti yra sutaupyti lėšų iš administravimo, bendrujų funkcijų ir juridinių asmenų sujungimo“, – pridūrė jis.
„Norime visa tai padaryti kaip įmanoma trumpesniais terminais. Galima tai vadinti skuba“, – kalbėjo E. Jurkonis.
Pasak jo, teisingumo ministro vadovaujama darbo grupė siūlymus dėl Lukiškių kalėjimo iškėlimo pateiks rugsėjį, kai Vyriausybėje bus svarstomi projektai dėl juridinių asmenų kalėjimų sistemoje jungimo.
Lukiškių kalėjimą planuojama sujungti su Vilniaus pataisos namais, taip pat planuojama jungti Kybartų ir Marijampolės pataisos namus, įkalinimo įstaigas Kaune.
Viceministro teigimu, ilgainiui planuojama kalėjimų sistemą apjungti į vieną juridinį asmenį.
Jo teigimu, iškėlus Lukiškių kalėjimą, jį sudarantis pastatų kompleksas bus perduotas Turto bankui.
„Mano žiniomis, vienas ir paprastas kelias – nekilnojamasis turtas bus parduodamas Turto bankui, o jis numatyta tvarka ar jį realizuos, ar kam nors perduos, ar skelbs konkursą privatiems investuotojams“, – sakė kalėjimų sistemą kuruojantis viceministras.
Pasak jo, Lukiškių iškėlimas ir kalėjimų sistemos juridinių asmenų sujungimas leistų kelti pareigūnų algas jau kitų metų antrajame pusmetyje.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įkalinimo bausmę atlieka arba yra suimti 697 asmenys. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis liepą pasiūlė skelbti amnestiją. Teisingumo ministras E. Jankevičius patikino, kad amnestijos ir Lukiškių kalėjimo iškėlimo iniciatyvos nėra susijusios.
Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau nesėkmingai bandė ir kelios kitos Vyriausybės. Pastarieji ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.
Planuota, kad perkeliant Lukiškių kalėjimo kompleksą į Pravieniškes, privatus investuotojas per trejus metus turėtų rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams, o vėliau 25 metus investuotojas juos prižiūrėtų.
Pigiausiai įgyvendinti Lukiškių kalėjimo iškeldinimo PPP siūlė bendrovių „Hanner“, „Dailista“ bei „Corpus A“ konsorciumas – už 65,38 mln. eurų. Kita derybų dalyvė – bendrovės „MG Valda“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“ pateikė 73,03 mln. eurų vertės pasiūlymą.
Vis dėlto, 30 mln. eurų iškeldinimui numatę išleisti pareigūnai konkursą nutraukė.
