Tarologo pranašystė: Panevėžio miestui krenta teisingumo korta

Tarologas L. Malinauskas.

Rugsėjo 8-10 dienomis Panevėžys minės 514-ąjį miesto gimtadienį. Miesto gimtadienio data pradėta skaičiuoti nuo 1503 metų rugsėjo 7 dienos. Gimtadienio šūkis – „Panevėžys atsinaujina!“

Garsus Lietuvos tarologas Leopoldas Malinauskas mielai sutiko paanalizuoti, kokie pokyčiai laukia Panevėžio iki 515-ojo gimtadienio.

Vardo kilmė aiški

Pirmiausiai tarologas L. Malinauskas aiškino apie priešdėlio „pa“ reikšmę ir miesto vardo kilmę.

„Neabejotinai miesto vardo kilmė aiški – kadangi jis kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: priešdėlis pa ir upės vardas. Tai gerai, kad miesto vardas susijęs su upe, prie kurios Panevėžys įsikūręs. Tokių miestų pavadinimai, kurie kilę nuo upės, Lietuvoje nemažai. Tai ir Pasvalys, Pakruojis, Panemunėlis. Tai reiškia ir veiksmo kryptį, ir vietą, esančią šalia ko nors, žymi ir veiksmo būdą. Tačiau dabartinė miesto situacija nėra jau tokia džiuginanti. Liūdina migracijos apimtys, smunkanti ūkinė veikla. Tai galėčiau pasakyti, anokia čia šventė, kai šventinės nuotaikos ne kokios. Bet, kadangi jaučiu simpatiją Panevėžiui, tai galbūt taro kortos parodys gerus miesto pokyčius iki kito, jubiliejinio, 515-ojo gimtadienio”, – kalbėjo tarologas.

Viskas sukasi apie justiciją

Tarologas L. Malinauskas naujienų portalui JP aiškino, kad mes kortas 514-515 miesto gyvavimo metams.

„Panevėžio miestui krenta teisingumo korta. Teisingumo, harmonijos, pusiausvyros. Tai 8 arkanas. Pirmas žodis – teisingumas. Paskui – įstatymas, toliau – balansas. Rodo kažkokius įvykius, kurie turėtų būti įprasminti įstatymu, loginiais apmąstymais. Paklusti įstatymui – neišvengiama įvykių eigai. Visumoje tai kalbama apie prigimtinę teisę ir rašytinę teisę. Kortos rodo, kad viskas sukasi aplink justiciją: tvarka, teisingumas, harmonija, pusiausvyra. Miestas turėtų atsisukti į tai, kas yra teisėta, kas reikalinga ir kas apibrėžta įstatymu bei tvarka. Kortos rodo daug nesutvarkytų juridinių dalykų. Todėl miestas gyveno nusisukęs nuo tvarkos, teisingumo, gyvena įvykiais, kurie neparemti teisiniais dalykais. Gal tai vyksta iš inercijos arba tai pasekmės, kas buvo anksčiau“, –  aiškino kortų prasmę tarologas ir teigė, kad nuo 514-ųjų iki 515-ųjų miestas turi atkurti teisingumą.

Miestas buvo pasiklydęs

Pasak garsaus tarologo L. Malinausko, šiek tiek keista, kad tik dabar atsigręžiama į teisinius dalykus.

„Mano galva, tokia korta turėjo kristi šiek kiek anksčiau. Gal tai rodo apsivalymo laiką, paveldą, arba ką Panevėžys per tam tikrą laikotarpį yra užgyvenęs. Laikotarpis nuo 1503 metų – tai 514 metų laikotarpis. Šimtą metų sudaro 4 kartos. Turime 20 kartų. Šiaip jau į 5 kartą, žmonės nieko neatsimena. Ar mes galime save tapatinti su žmonėmis, kurie gyveno prieš 20 kartų, prieš 500 metų? Ar mes galime, ką nors apie juos žinoti? Žinome tiek, kiek yra parašyta. Miestas buvo pasiklydęs, o dabar kortos rodo grįžimą į tvarką, į teisingumą, į harmoniją. Viskas turi būti subalansuota“, – kalbėjo būrėjas apie Panevėžio metus.

Tema liks ta pati

Tarologas išmetė kortas ir 515-iems miesto metams.

„Krenta keturi kardai. Panašu, kad tema liks ta pati. Akivaizdu, kad reikia stiprinti teisinius pagrindus. Tie patys dariniai, kaip ir 514-ais miesto gyvavimo metais. Tendencijos aiškios. Išlieka tas, kas prisitaiko. Jei žmonės vykdo potvarkius ir vykdo visus nurodymus – teisingas karys, bet jeigu šiaušiasi, tai gaus atsaką. Šiuo atveju, laimi daugiau tas, kuris prisitaiko. Tačiau nesakau, kad prisitaikyti – gerai. Turite išsiaiškinti, kokie yra centro interesai ir kiek jie liečia periferiją. Kiek turite autonomijos, ar jau visai neturite. Visapusiškai privalu žiūrėti į savo ateitį, o tai ir miesto ateitis“, – baigė būrimą L. Malinauskas ir pajuokavo, kad burtis prašėsi daugelio miestų merai, bet kokie nepasakė. Esą, tai kaip ir išpažintis, o išpažintis – paslaptis.

[quote_box_center] Iš Panevėžio miesto istorijos

Panevėžys įsikūręs senojoje Upytės žemėje, minimoje jau XIII a. viduryje. Karų su kalavijuočiais metais Upytės žemė, buvusi tuometės Lietuvos pasienyje, buvo nuolat niokojama. Tai viena priežasčių, kodėl miestų vėlyvaisiais viduramžiais šiame regione nebuvo.

Seniausias iš dabar žinomų dokumentų, kuriame neabejotinai kalbama apie Panevėžį, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 metų rugsėjo 7 dienos raštas. Juo didysis kunigaikštis dovanojo žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių Ramygalos klebonui su sąlyga, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta bažnyčia, kuri kovotų su krašte dar labai gaja pagonybe. Dovanotoje žemėje dešiniajame Nevėžio krante (netoli dabartinių Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžos) buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia ir klebonija. Priešais bažnyčią buvo turgaus aikštė, joje stovėjo karčema ir aludė (bravoras) su pirtimi. Šiai gyvenvietei vėliau prigijo Senojo Panevėžio vardas.[/quote_box_center]


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Financial Times“ įvertinimas: Panevėžys – tarp trijų investicijoms perspektyviausių Europos ateities miestų

confident-noyce

Panevėžyje mokyklas lanko per 9 800 moksleivių

confident-noyce

Prisiminkime 2023-iaisiais Panevėžyje vykusius svarbiausius įvykius, miesto pasiekimus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau