Ketvirtadienį Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
„Esu dėkingas NATO Priešakinių pajėgų bataliono vadams ir kariams už jų tarnybą Lietuvoje. Nėra nieko stipresnio už vėliavų, įrangos, technikos, idėjų ir širdžių vienybę vardan vieno tikslo. Mes šiandien siunčiame žinutę, kad esame ir būsime kartu visada.“, – į karius kreipėsi Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Tryliktajai NATO kovinės grupės rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Lars Neitzel, kuris pakeis nuo rugpjūčio kovinei grupei vadovavusį plk. ltn. Marc Maulbecker. Naują rotaciją sudaro kariai iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos, Čekijos, Liuksemburgo ir po pusmečio pertraukos į rotaciją grįžusios Kroatijos. Iš viso kovinę grupę Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 1600 karių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Esame dėkingi už tai, kad prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą tiek Vokietija, tiek kitos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės šalys padidino savo karių skaičių Lietuvoje bei atsiuntė papildomus pajėgumus. Labai svarbu, kad kovinės grupės rotacijos ir toliau išlieka sustiprintos iki 1600 karių, tai reikšmingai didina atgrasymą. Savo ruožtu, mes toliau geriname sąjungininkams suteikiamas sąlygas, o liepą NATO viršūnių susitikime Vilniuje sieksime praktinių rezultatų užtikrinant priešakinę gynybą ir sąjungininkų įsipareigojimus mūsų šaliai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje kartu su Lietuvos kariais jau yra treniravęsi daugiau kaip 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija. Pratybų metu NATO pajėgos treniruojasi gynybos ir puolimo veiksmus.
