Per artimiausias 60 sekundžių pasaulyje žmonės nupirks milijoną plastikinių buteliukų ir du milijonus plastikinių maišelių. Didelė dalis jų bus išmesta bet kur, bet kaip.
Kiek tokioms atliekoms prireiks laiko, kad jos sunyktų? Kelių šimtų metų ar net tūkstančio. Dauguma šių atliekų skildamos virsta mikroplastiko dalelėmis, o jau šios kaip mat pasklinda po vandenynus, vandentiekio sistemas, papuola į žuvų organizmus arba net į valgomą druską.
Kad mus supanti aplinka užteršta plastiko atliekomis, ko gero, jau nieko nebestebina. Nestebina jau ir tai, kiek gyvūnų kasmet miršta dėl šios plastiko taršos. Ko gero, daugelis pagalvoja, kad ko jau ko, bet žmogaus tai beveik neliečia. Deja.
Naujausių tyrimų rezultatai parodė, kad žmonių organizmas taip pat užterštas plastiku.
Mažytės plastiko dalelės, kurių dydis neviršija penkių milimetrų (maždaug sezamo sėklos dydis) jau tapo beveik neišvengiama mūsų pasaulio dalimi.
Mokslininkai dar mažesnių dalelių, kurios vadinamos mikroplastiku, aptinka visur, nuo vandenynų ir oro iki vandentiekio ar buteliukuose tiekiamo vandens, nuo alaus iki maistinės druskos.
Tačiau naujausias pilotinis tyrimas, kuris buvo detalizuotas „United European Gastroenterology“ susitikimo metu, skelbia, kad mikroplastiko dalelių jau aptikta ir kiek netikėtoje vietoje – žmogaus išmatose.
Robbie Gonzalez iš „Wired“ praneša, kad Austrijos mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Philipp Schwabl iš Vienos medicinos universiteto, dalyvių iš aštuonių skirtingų valstybių – Austrijos, Italijos, Suomijos, Japonijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės, paprašė sekti savo per vieną savaitę suvartojamą maistą ir testo pabaigoje pateikti savo išmatų pavyzdžius.
Laboratorijose mokslininkai išmatose ieškojo galimų 10 mikroplastiko tipų pėdsakus, tarp jų polietileno tereftalato (PET), kuris dažnai naudojamas plastikinių buteliukų ir pirkinių maišelių gamyboje bei polipropileno (PP) dalelių, kurios aptinkamos butelių kamšteliuose ir virvėse, informuoja smithsonianmag.com.
Galiausiai, aptikti buvo devyni iš dešimties šių mikroplastiko tipų, o didžiausia dalis jų buvo būtent PET ir PP plastiko dalelės. Visi aštuoni tyrime dalyvavę tiriamieji savo išmatose turėjo plastiko.
Kiekvienoje dešimtyje išmatų gramų aptikta vidutiniškai 20 mikroplastiko dalelių, tačiau Emma Betuel iš „Inverse“ pabrėžia, kad bendras skaičius skirtinguose pavyzdžiuose svyravo nuo 18 iki 172 dalelių 10 gramų išmatų. Mikroplastiko dydis svyravo tarp 50 ir 500 mikrometrų, palyginimui, vieno žmogaus plauko storis siekia apie 100 mikrometrų storį.
Testuotų asmenų vesti maisto dienoraščiai leidžia atsekti galimą plastiko šaltinį. Iš trijų vyrų ir penkių moterų, kurių amžius svyravo nuo 33 iki 65 metų, du jų kasdien kramtė gumą, šeši valgė jūros gėrybes. Visi tyrime dalyvavę asmenys valgė plastike įpakuotą maistą ir gėrė iš vandens butelių.
Visgi, anot Schwabl, išlieka neaišku, kas konkrečiai kaltas dėl dalyvių išmatose atsiradusio plastiko. Už šio nemalonaus atradimo gali slypėti jūros gėrybės, plastiko įpakavimai ar net maistinės druskos pėdsakai.
Tačiau Richard Thompson, jūrų mokslininkas iš Jungtinės Karalystės Plimuto universiteto, kuris neprisidėjo prie šio tyrimo, sakė, kad yra įmanoma, jog PET dalelės į tiriamųjų lėkštes galėjo pakliūti tiesiog nuo langų užuolaidų ar jų pačių rūbų.
Ką plastiko dalelės padaro žmogaus kūnui?
Mokslininkų teigimu, plastiko dalelių egzistavimas tyrimo dalyvių išmatose leidžia manyti, kad dalis šių dalelių vis dar slypi jų kūnuose. Taip pat, kad plastikas žarnyne gali susikaupti per tam tikrą laiką, sukelti uždegimus ir net potencialiai sukelti imuninės sistemos sutrikimus.
Nors mikroplastiko poveikis žmogaus sveikatai vis dar yra tiriamas, visgi, ankstesni gyvūnų tyrimai parodė, kad šios įkyrios dalelės gali paveikti kraujotaką, limfmazgių sistemos ir net kepenų veiklą.
Mikroplastikas yra arba sąmoningai gaminamas (pagalvokite apie veido šveitiklyje esančius plastiko karoliukus), arba yra didesnių per ilgą laiką suirusių plastiko objektų, pavyzdžiui įpakavimų arba drabužių audinių, produktas.
Mokslininkai rado mikroplastiko egzistavimo įrodymų gyvūnuose, priklausančiuose pasaulinei maisto grandinei, tačiau tai pirmas kartas, kai šios dalelės aptiktos žmogaus ekskrementuose.
Visgi, mokslininkų komandos atradimai dar toli gražu negalutiniai, ypač dėl to, kad tai tebuvo pilotinis tyrimas, su nedideliu tiriamųjų skaičiumi.
„Mes netyrėme daromos žalos,“ – užbaigė mokslinės komandos vadovas Schwabl. „Mes parodėme, kad žmonių išmatose esama mikroplastiko. Iki pat šiol žmonės tą nujautė, tačiau dabar mes tai jau žinome. Tai yra svarbu.“