Parlamentaras Tomas Tomilinas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar bendrovės „Barbora“ darbdavio atstovai nesikiša ir nedaro įtakos darbuotojų įsteigtai profsąjungai.
„Mane pasiekė vieša informacija, kad vyksta teisinis ginčas dėl galimo UAB „Barbora“ darbdavio atstovų trukdymo veikti teisėtai profesinei sąjungai. Atsižvelgiant į tai, kad ši situacija formuoja labai rimtą darbo santykių precedentą, prašau Generalinės prokuratūros ištirti, ar nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl viešo intereso“, – pranešime cituojamas T. Tomilinas.
Pasak jo, „Barboros“ ir dalies jos darbuotojų konfliktas iškilo prieš pusmetį. Į profesinę sąjungą susibūrę darbuotojai kritikavo permainas darbo užmokesčio srityje, milžinišką darbo krūvį, griežtas sąlygas ir darbuotojams asmeniškai tenkančią atsakomybę eismo įvykių metu ir pan.
Kiek žinoma iš viešosios erdvės, teisėtvarkos institucijos nagrinėjo, ar pradėjus organizuoti profesinę sąjungą įmonėje, darbdavio atstovai iš tiesų ėmė rengti susitikimus su darbuotojais, kurių metu kalbėjo apie profesinės sąjungos veiklą, pasiūlė nariui palikti darbą, o žmogui atsisakius, jis buvo nušalintas nuo pareigų.
„Suprasdamas, kad ginčas dėl galimo trukdymo UAB „Barbora“ profsąjungai ir atskiriems jos nariams veikti nagrinėjamas teismuose, priimami procesiniai veiksmai, norėčiau atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į kitą šios istorijos aspektą: galimai darbdavio fiktyviai steigiamą ir kontroliuojamą profesinę sąjungą“, − pažymėjo politikas.
Anot T. Tomilino, rugpjūčio pradžioje skelbtoje LRT publikacijoje teigiama, kad pasklidus žiniai, jog kurjeriai neketina atsisakyti savo planų, ir situacija susidomėjus žiniasklaidai, įmonėje galimai suskubta steigti kitą profesinę sąjungą, nei siūlė kurjeriai. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Barboros“ darbuotojų profesinė sąjunga yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir „Vilniaus prekyba“.
Prašau išnagrinėti, ar yra pagrindo imtis viešojo intereso gynimo ir tirti visas galimai darbdavio kontroliuojamos profesinės sąjungos steigimo aplinkybes, pavyzdžiui, ar darbdavio atstovai nėra profsąjungos nariais, jos valdymo organų nariais, ar įmonė nedengė profsąjungos steigimo ir veikimo kaštų, ar įmonės administracija dalyvavo rengiant antros profsąjungos steigimą ir t. t.“, – rašoma Seimo nario rašte.
