Švietimo ministerija siūlo didinti studijų finansavimą skiriant tam 35 mln. eurų

AutoriusIgnas Jačauskas (BNS)FotoKTU, BNS

Švietimo ministerija siūlo didinti aukštojo mokslo studijų finansavimą, per ateinančius ketverius metus tam skiriant 35 mln. eurų, tačiau planai sulaukia ir studentų kritikos dėl galbūt mažėsiančio studijų prieinamumo, didėsiančių išlaidų studijuojantiems už savo lėšas. 

Kaip spaudos konferencijoje antradienį teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, trečiadienį Vyriausybei ketinama teikti pataisas dėl norminių studijų kainų kėlimo, ir tai, anot jos, iš biudžeto pareikalaus apie 35 mln. eurų.

„Mūsų siūlymas yra didinti valstybės finansavimą vienam studentui, taip pat mažinti kainų skirtumus tarp skirtingų studijų krypčių kainų grupių“, – sakė ministrė.

Anot jos, studijų kainos tarp skirtingų grupių skiriasi iki devynių kartų, tad bus siūloma sumažinti pačių grupių skaičių nuo dabar numatytų 8 iki 5, jas apjungiant ir taip sulyginant kai kurių studijų kainas.

Pasak jos, sprendimai priimami siekiant didinti studijų kokybę, nes šiuo metu finansavimas vienam studentui yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių, ir nuo vidurkio Lietuva atsilieka maždaug dvigubai. Tai, pasak ministrės, trukdo šalies aukštosioms mokykloms konkuruoti dėl studentų su užsienio įstaigomis.

Prašys patvirtinti skubiai

J. Šiugždinienės atmetė kai kurių švietimo bendruomenės atstovų priekaištus dėl skubos – anot jos, sprendimai buvo reikalingi jau seniai, nes, pavyzdžiui, socialinių mokslų grupės finansavimas šiuo metu „nedengia net pagrindinių studijų valdymo išlaidų“.

Ji pabrėžė, kad bus prašoma Vyriausybės sprendimą patvirtinti kuo skubiau.

„Mes nežinome, ar Vyriausybė jį patvirtins, nes tai pareikalaus apie 35 mln. eurų investicijų. Visi žinome, kokia yra situacija. Aš labai norėčiau ir tikėčiau, kad tos investicijos bus padarytos. Tikiu, kad tai padės mums stiprinti studijų kokybę, o tai reiškia – gerinti ir dėstytojų darbo sąlygas, ir laboratorijas, ypatingai studijų grupėse, kurios šiandien finansuojamos neleistinai mažai“, – kalbėjo ministrė.

J. Šiugždinienė.

Anot jos, papildomi pinigai leistų kelti dėstytojų atlyginimus, pritraukti naujų dėstytojų, didinti studentų stipendijas, gerinti aukštųjų mokyklų infrastruktūrą ir t.t.

Viceministras Gintautas Jakštas teigia, kad šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje siekia apie 4 tūkst. eurų.

„Dabartinės siūlomos kainos ateityje transformuotųsi į maždaug 25 proc. kainos padidėjimą, bet tai įvyks nuosekliai“, – pabrėžia jis.

Anot viceministro, studijų kaina vidutiniškai ketvirtadaliu galėtų pakilti per ateinančius 4-5 metus.

Mažins finansuojamų vietų

Taip pat 2021-iesiems bus siūloma mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių: universitetuose ir kolegijose, pasak G. Jakšto, bus numatyta apie 12 tūkst. vietų.

Viceministro teigimu, nemokamų studijų vietų, lyginant su pernai realiai priimtųjų skaičiumi, numatyta mažinti apie tūkstančiu, atsisakant ligšiolinės praktikos numatyti „tuščias vietas“, kai dalis suplanuotų valstybės finansuojamų vietų likdavo neužpildytos.

ŠMSM numato, kad socialinių ir humanitarinių mokslų (istorijos, filosofijos, ekonomikos, politikos, sociologijos ir t.t.) studijų kainų grupė būtų jungiama prie grupės, kurioje yra lingvistikos, literatūrologijos, kalbų studijų kryptys.

Grupę, kuri apima Matematikos, reabilitacijos, slaugos, akušerijos studijas, ketinama jungti prie kitos, kurioje šiuo metu yra fiziniai mokslai, informatika, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, mitybos studijos.

Anot G. Jakšto, šios studijos yra „tematiškai pakankamai artimos“, o grupių jungimas ir studijų kainų sulyginimas galėtų lemti ir daugiau tarpkryptinių, gretutinių studijų krypčių atsiradimą.

Medicinos studijas siūloma perkelti prie grupės, kuri apima didelę dalį menų studijų, o prie brangiausių, muzikos grupės studijų, prijungti veterinarijos ir odontologijos.

Anot jo, tai daroma atsižvelgus į universitetų gautus pasiūlymus.

Viceministras pabrėžia, kad brangiausių studijų kainas – pilotų rengimo, muzikos – planuojama didinti apie 8 proc., kitose grupėse kaina gali didėti 15-30 proc. „ir dar daugiau“.

Studentai: mažės studijų prieinamumas

Lietuvos studentų sąjunga antradienį pareiškė nepritarianti ministerijos iniciatyvai. Pasak sąjungos, procesas yra skubotas, gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą ir ragina pirmiausiai iš esmės keisti patį studijų finansavimo modelį.

J. Šiugdžinienė informavo, kad nuo vasario bus suburta darbo grupė šiam tikslui, tačiau darbas ir diskusijos joje, pasak jos, gali užimti ir metus.

Be kita ko, studentų sąjunga pabrėžia, kad didinant studijų kainą vienam studentui, planuojama mažinti pačių valstybės finansuojamų studijų vietų, be to, tai vers aukštąsias mokyklas didinti ir mokamų studijų kainas.

Viceministras G. Jakštas teigia, kad 2019-aisiais buvo suplanuota apie 13 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų, apie 1,5 tūkst. jų liko neužimta. 2020-aisiais, anot jo, vietų išaugo daugiau nei 3 tūkst., daugiausiai – teisės, socialinių mokslų, verslo ir vadybos srityse, kur nemokamų vietų skaičius padidintas apie du su puse karto, kai šiose kryptyse absolventų įsidarbinimas yra „prastesnis nei vidutinis“.

Anot jo, tai lėmė, jog apie 3 tūkst. studentų, studijavusių mokamose vietose, nusprendė perstoti į nemokamas. Tad dabar siūloma sumažinti nemokamų studijų vietų skaičių minėtose trijose kryptyse. Lyginant su pernai realiai priimtais asmenimis, nemokamų vietų sumažėtų beveik tūkstančiu.

„Pernai suplanuota iš anksto 3 tūkst. tuščių vietų, kur buvo aišku, kad nebus tiek stojančiųjų, Mes to atsisakome ir tuščių vietų neplanuosime, planuotumėme panašų priėmimą, kaip buvo 2020-aisiais (…), preliminariai planuotumėme apie 12 tūkst. vietų“, – teigė viceministras.

Tuo metu J. Šiugždinienė tikino, kad pačių studentų požiūris į siūlomas permainas nėra vieningas.

„Dėl prieinamumo, yra keli klausimai – ar norime stiprinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, ar prieinamumą prie nekokybiškų studijų?“, – svarstė ji.

Anot ministrės, šiuo metu už studijas moka ir studentai, norintys studijuoti menų, medicinos ar kitose brangiose kryptyse, bet neužsitikrinę valstybės finansuojamos vietos.

„Linkėčiau studentų asociacijai galvoti plačiau: yra įvairių studentų, su įvairiais talentais, tokių, kurie renkasi įvairias studijų kryptis. Neturėtumėme susifokusuoti tik į tai, kad finansavimas didėja socialinių mokslų grupei ir jų kaina pakyla. Turime žiūrėti į visas kainas, kad pas mus jos yra skirtingos, ir čia jau yra (būtina – BNS) esminė modelio peržiūra“, – aiškino ji.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19 izoliuojasi ministrė M. Navickienė

confident-noyce

M. Navickienė: reikia keisti bedarbių sveikatos draudimo formą

confident-noyce

M. Navickienė: svarstomos papildomos pagalbos priemonės senjorams pasiskiepyti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau