Žiemos saulėgrįžos šventės ir Kūčių stalas neįsivaizduojami be natūralaus vaško žvakių, tad artėjant gražiausioms žiemos šventėms iš Panevėžio rajono Nevėžio kaimo kilusi Vilma Timofejeva Panevėžio rajono bendruomenes ir visus norinčius supažindina su vienu seniausiu amatu – žvakių gamyba. „Žvakių liejimas – tai ne tik puikus būdas susikurti jaukią atmosferą namuose, bet ir įdomi kūrybinė veikla“, – sako kruopščiarankė Vilma.
Prabangos prekė
Žvakdirbystė – nuo seno žinomas amatas. Žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis. Taip pat žvakę liedavo gimus vaikeliui, ją vėliau uždegdavo ir per krikštynas. Ta pati žvakė degdavo per tuoktuves, o vėliau – ir per laidotuves, žmogų į anapilį palydėdavo grabnyčių žvakių šviesa. Žvakės patyrė ilgą evoliuciją nuo jų atsiradimo, ir nors elektra jau seniai pakeitė žvakes kaip pagrindinį šviesos šaltinį, jos ir šiandien išlieka populiarios ir turi daugybę skirtingų paskirčių. Žvakių naudojimas tapo labiau susijęs su estetika, atmosfera ir ritualais nei su praktika.
„Žvakių liejimas yra labai senas amatas. Tiksliai nustatyti, kada atsirado pirmosios žvakės, labai sunku, tačiau yra žinoma, kad jos buvo naudojamos 3000 metų prieš Kristų Senovės Egipte ir Romos imperijoje. Tuomet egiptiečiai paprastą dagtį aplipindavo vašku. Viduramžiais, apie X a., bičių vaško žvakės tapo prabangos preke. Jos buvo naudojamos bažnyčiose ir pasiturinčių žmonių namuose, – sako V. Timofejeva ir klausia: – Ar žinojote, kad viena bitė per savo gyvenimą pagamina tik apie 0,5g vaško? Kad gautume 1kg vaško, reikia daugiau nei 2000 bitelių. Per sezoną, priklausomai nuo bičių šeimos, iš vieno avilio surenkama apie 1–3 kg vaško.“
Džiugina šviesa
V. Timofejeva pasakoja, kad meilė žvakėms gimė dar jaunystėje, kai pirmą kartą uždegė paprastą parduotuvėje pirktą parafino žvakę. Tada per daug nesigilino į jos sudėtį.
„Mane džiugino žvakės skleidžiama šviesa ir šiluma. Tiesa, kvapas labai erzino. Bėgant metams, pradėjau ieškoti natūralumo. Be to, mane visada traukia išbandyti kažką naujo. Tai kodėl gi žvakės mano namuose negalėtų būti pagamintos mano pačios? Prisiminiau senolių pasakojimus, kaip patys gamindavo žvakes. Paieškojusi informacijos išbandžiau pirmąsias savo žvakes. Ir šis amatas mane labai įtraukė. O dovanodama savo rankų darbo dovanas draugams jaučiausi dar laimingesnė“, – pasakojo Vilma.
Saugo gamtą
Pasak V. Timofejevos, natūralaus bičių vaško žvakės pasižymi daugybe savybių, kurios jas išskiria iš tradicinių parafino žvakių. Šios žvakės ne tik suteikia namų jaukumą, bet ir turi teigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai.
„Yra sakoma, kad bičių žvakės ne tokios išvaizdžios, bet šiais laikais galima turėti pačių įvairiausių formų ir net spalvų bičių vaško žvakių. Deginant žvakes namai pakvimpa medumi ir gėlėmis. Degdama natūralaus bičių vaško žvakė valo orą ir gerina jo kokybę. Žvakės šviesa nuraminą kūną ir protą. Bičių vaškas yra 100 procentų natūralus ir biologiškai skaidus produktas, jo gamyba nesukelia papildomos žalos gamtai. Pasirinkdama natūralias žvakes jaučiuosi prisidedanti prie tvaresnio pasaulio kūrimo ir mažesnio naftos produktų naudojimo“, – sakė ji ir pridūrė, jog meluotų, jei sakytų, jog namuose nėra sintetinių žvakių. „Deginti jų nedeginu. Stovi jos kaip mielas prisiminimas, kaip graži interjero detalė. Bet visgi, pastebiu, žmonės dažniau renkasi natūralias žvakes dėl jų ekologiškumo ir sveikatos aspektų, tačiau ir sintetinės žvakės turi nemažą paklausą dėl jų mažesnės kainos ir platesnio pasirinkimo.“
Laikas sau
Žvakių liejimas ar gamyba, anot Vilmos, yra puikus būdas atitrūkti nuo kasdienybės, tai – lyg meditacija, kuri sukelia ramybę, skatina kūrybiškumą ir atsipalaidavimą, minčių sutelkimą į čia ir dabar.
„Nuolatiniame skubėjime žvakių liejimas man yra vienas iš būdų kaip nurimti, sustoti ir atsitraukti nuo kasdieninės rutinos. Jis man tapo ypatingu ritualu, kuris padeda atsipalaiduoti ir susitikti su savimi. Lėtai tirpstant vaškui lydosi ir mano įtampa. Tai laikas sau. Laikas be telefono, be skubėjimo ir triukšmo. Naudodama natūralius kvapus ir įvairias formas, išlaisvinu savo kūrybiškumą ir su didžiausiu malonumu kuriu dovanas artimiesiems“, – pasakojo V. Timofejeva.
Savo žiniomis bei įgūdžiais Vilma dalijasi ir su kitais. Kai pakviečia, užsiėmimus ji veda bendruomenėms, darželinukams ar moksleiviams.
Suburia žmones
Pasak V. Timofejevos, žvakių gamyba tai procesas, kai iš turimų medžiagų, pridėjus spalvų ir kvapo, gaminamos žvakės. Reikia turėti noro, daug kantrybės, norimo vaško arba vaškuolės, dagčių, jei norisi, tai dar ir natūralių kvapų, ir tinkamų dažų vaškui. Dar gali prireikti ir norimo indo žvakei įlieti arba specialios formos forminei žvakei pagaminti. Dalyviai kartu su Vilma gali išbandyti ir kitą gaminimo būdą – žvakes sukti iš vaško plokštelių. Bendraminčiai tampa tikrais dizaineriais, nes kiekvieną pagamintą žvakę patys dekoruoja.
„Dalindamasi žiniomis siekiu, kad žmonėms patiktų, kad jie patirtų kuo didesnį kūrybiškumo džiaugsmą. Tai veikla, kuri leidžia sukurti unikalius, asmeniškus daiktus, kurie gali turėti net ir praktinę vertę. Be to, tai puikus būdas suburti žmones“, – šypsojosi moteris.
Turi svajonę
Tik edukacijoms Vilma turi laiko tiek, kiek lieka jo nuo pagrindinio darbo ir šeimos. Ji trijų vaikų mama, dirba Miežiškiuose vaikų darželyje mokytoja ir užsiima pačiomis įvairiausiomis veiklomis.
„Esu nuolatinėse paieškose, kaip sukurti pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo, šeimos poreikių ir darbo. Dar pradinėse klasėse būdama žinojau, kad užaugusi būsiu mokytoja. Tapau pedagoge. Aišku, teko išbandyti ir kitų profesijų, bet vis tiek grįžtu ir grįžtu prie mokytojo darbo. Dirbti su mažaisiais yra nuolatinis džiaugsmas, bet kartu ir iššūkis. Kiekvieną dieną stengiuosi sukurti saugią, kūrybišką ir atradimais kupiną aplinką, kurioje vaikai gali mokytis, žaisti ir augti, ugdau jų emocinius ir socialinius įgūdžius bei savarankiškumą. Laisvu metu vedu edukacijas. Retsykiais užsiimu širdžiai mielomis veiklomis – rankdarbiais. Labiausiai patinka megzti ir nerti. Kadaise nėriau ir mezgiau sukneles sau“, – atviravo Vilma.
O dabar, belaukiant Kalėdų, moteris ruošia dovanas artimiesiems. Į dovanų dėžutes gula desertinio medaus indeliai, kurį surinko Vilmos tėčio bitutės, o ji tik prideda uogų. Taip pat Kalėdoms ruošia natūralius muilus, bus ir šokoladinių saldainių.
„Turiu tikslą įkurti tokią erdvę, kurioje kiekvienas atėjęs galėtų išreikšti savo kūrybiškumą ir sukurtų prasmingas, unikalias, su meile ir šiluma apipintas dovanas“, – sako V. Timofejeva.
