Svarstant dėl naujų ES migracijos taisyklių įgyvendinimo, G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės išsiskiria

AutoriusKarolina Konopackienė (ELTA)Fotofreepik.com

Balandžio pradžioje sugriežtinus Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles, Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaujantys Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė nesutaria, ar Lietuvai reikėtų kasmet priimti 158 migrantus, ar susimokėti 3 mln. eurų.

Vyriausybės vadovė teigia nematanti problemos, kodėl prieglobsčio ieškantys asmenys negalėtų būti priimti Lietuvoje.

„Abu variantai pateikiami kaip didelė priešprieša. Bet aš manau, kad Lietuvai nebūtų jokios problemos integruoti 158 žmones, jei jie norėtų Lietuvoje gyventi ir integruotis“, – pirmadienį LRT radijo debatuose sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat pažymi, kad Lietuvai nederėtų pamiršti, jog yra bendrijos narė. Tad, akcentuoja politikė, šalis turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

„Mes kalbame apie žmones, kurie yra perkeliami iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Ir toms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra mūsų partnerės, su kuriomis kartu esame vienoje sąjungoje, iš kurių tikimės supratimo tiems klausimams, kuriuos mes keliame – na, negali būti, kad visos šalys nuspręstų tik susimokėti pinigus, ir tada kažkas liktų su visais žmonėmis ir visa migracijos problema“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

Savo ruožtu šalies vadovas G. Nausėda nėra linkęs į Lietuvą priimti daugiau migrantų. Anot jo, į šalį persikeliančių užsieniečių skaičius nuolat auga, todėl šį procesą būtina kontroliuoti.

„Aš manau, kad finansinis įnašas būtų labiau svarstytina alternatyva, atsižvelgiant į tai, kad tikrai pastaruoju metu Lietuvoje vyksta tikrai didelis tautų judėjimas ir mes matome, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Kai kurie turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje, kai kuri laikinus leidimus gyventi“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Turime šiuos procesus kontroliuoti, o ne šiaip stebėti, nes vieną dieną atsibusime ir pamatysime, kad mes jau nebe dauguma“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad EP balandžio 10 dieną patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio ES taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

V. Čmilytė-Nielsen: jei norėsime toliau pretenduoti į RRF lėšas, reikės priimti sprendimus dėl mokesčių

confident-noyce

LPK prezidentas: Lietuva turėtų stengtis kuo greičiau gauti likusias RRF lėšas

confident-noyce

V. Sinkevičius: Vyriausybės sprendimas kreiptis į teismą dėl RRF lėšų yra keistas, rodoma nekompetencija

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau