13 C
Panevėžys
Penktadienis, 25 rugsėjo, 2020

Svarbiausi trečiadienio įvykiai: viruso plitimas, sienų kontrolė ir situacija Baltarusijoje

AutoriusJP, VAIDOTAS BENIUŠIS (BNS)Fotorimydas ančerevičius, BNS, KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai. Pusė iš jų susiję su jau žinomais židiniais, tarp jų – ir Kauno senamiestyje esančioje renginių erdvėje „Adform kiemelyje“ bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šeši atvejai yra įvežtiniai, septynių asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios.

Virusas Panevėžyje. Šiandien Panevėžyje nustatytas vienas naujas COVID-19 atvejis. Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžyje šiuo metu serga 42 žmonės. Beje, vienas panevėžietis pasveiko. Tuo tarpu Panevėžio rajone serga 3 asmenys. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dėl koronaviruso gydomi 5 pacientai.

Situacija Baltarusijoje:

* Baltarusijoje trečią naktį iš eilės vyko protestai prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą. Oficialiais duomenimis, akcijos vyko 25 miestuose ir miesteliuose, sulaikyta per tūkstantį žmonių, ligoninėse atsidūrė 51. Opozicija teigia, kad jėgos struktūros masiškai smurtauja prieš demonstrantus ir atsitiktinius žmones. Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač žurnalistams Lietuvos Seime sakė, kad Aliaksandras Lukašenka „pradėjo tikrą karą prieš taikius žmones“. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pripažino, kad milicija Bresto mieste šaudė į demonstrantus, ji teigia, kad tai daryta savigynos tikslais. Trečiadienio dieną baltarusiai miestuose ėmė rikiuotis į gyvąsias grandines. Pirmosios šią akciją Minske surengė maždaug pustrečio šimto baltai apsirengusių moterų su gėlėmis.

G. Nausėda.

* Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Baltarusijoje įkurti nacionalinę tarybą iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, siekiant spręsti krizę šalyje. Jis tokią iniciatyvą aptarė su Lenkijos ir Latvijos prezidentais. G. Nausėdos teigimu, jei Minskas pritartų šiai iniciatyvai ir paleistų sulaikytuosius, regiono prezidentai galėtų imtis tarpininkavimo misijos.

* Lietuvos Vyriausybė nusprendė sušvelninti dėl koronaviruso įvestus apribojimus ir leisti į Lietuvą atvykti režimo persekiojamiems baltarusiams humanitariniais tikslais, kad jie galėtų prašyti politinio prieglobsčio. Galimiems pabėgėliams ruošiamos patalpos, kur jie galėtų izoliuotis pagal reikalavimus dėl koronaviruso.

* Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva penktadienį organizuojama ES užsienio reikalų ministrų videkonferencija aptarti padėtį Baltarusijoje. L. Linkevičius žada siūlyti, kad ES įvestų sankcijas už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus atsakingiems Baltarusijos pareigūnams.

* Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia diplomatines priemones sušaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl Baltarusijos – antradienį šalies vadovas iniciatyvą pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui, trečiadienį rengiamas jo pokalbis su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

* Seimo užsienio reikalų komitetas paragino valdžios institucijas nepripažinti A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Parlamente svarstoma idėja kitą savaitę šaukti neeilinį Seimo posėdį dėl padėties Baltarusijoje.

* Čekijoje viešintis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo paragino Baltarusijos valdžią nenaudoti smurto prieš demonstrantus.

Vyriausybės sprendimai. Į posėdį susirinkęs Ministrų kabinetas priėmė keletą sprendimų dėl koronaviruso apribojimų:

* Į Lietuvą bus leidžiama atvykti užsienio valstybių studentams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

* Nuo sekmadienio dalyvių skaičius uždarose erdvėse gali būti didinamas iki 600 asmenų, nuo rugsėjo 1 dienos dalyvių skaičius nebebus ribojamas, bet žadama skirti daug dėmesio saugumo priemonėms – kaukių dėvėjimui, atstumo užtikrinimui, dezinfekcijai.

* Sienų kontrolė oro ir jūrų uostuose pratęsta iki rugsėjo 14 dienos. Asmenų patikrinimai ir toliau bus vykdomi tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Sienos su Latvija ir Lenkija lieka atviros, bet ten sustiprintas pasieniečių ir policijos pareigūnų patruliavimas.

* Ministrai neformaliai aptarė galimybę švelninti kriterijus dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvą. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Europoje augant susirgimų skaičiui pagal dabartinę tvarką „tuoj bus 20 ES valstybių, iš kurių Lietuva nenorės įsileisti žmonių“.

Stadionas Kaune. Kauno savivaldybė su įmone „Autokausta“ pasirašė sutartis dėl S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos ir mokslo muziejaus „Mokslo sala“ statybos Nemuno saloje. Stadiono rangos darbų vertė sieks 32 mln. eurų, „Mokslo salos“ – 24,3 mln. eurų, abu projektus planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Javapjūtės derlius. Lietuvoje įsibėgėjus javapjūtei, prognozuojama, kad šiemet gali būti prikulta iki 7,5 mln. tonų grūdų – tai būtų gausiausias derlius per pastaruosius trejus metus. Grūdų perdirbėjai prašo ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms.

Rinkimai JAV. Jungtinių Valstijų prezidento posto siekiantis demokratas Joe Bidenas savo rinkimų kampanijos partnere pasirinko Kalifornijos senatorę Kamalą Harris. Ji yra pirmoji tamsiaodė moteris, pasirinkta didžiosios JAV partijos kandidate į viceprezidento postą. Šis žingsnis akivaizdžiai rodo, kad J. Bidenas daug dėmesio skiria juodaodžių rinkėjų vaidmeniui lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, kur bandys įveikti dabartinį šalies vadovą respublikoną Donaldą Trumpą. K. Harris gali atrodyti patrauklesnė jaunesniems rinkėjams ir moterims, ypač tarp priemiesčių gyventojų, kurių vis daugiau nusivilia dabartiniu prezidentu. Svarstoma, kad J. Bidenui laimėjus rinkimus, kalifornietė galėtų tapti 2024 arba 2028 metų demokratų prezidentinės kampanijos lydere. Pergalės atveju J. Bidenas taptų vyriausiu į JAV prezidento postą išrinktu žmogumi, todėl daugelis spėlioja, kad jis dirbtų tik vieną ketverių metų kadenciją ir stengtųsi išugdyti patikimą įpėdinį.

Britų nuosmukis. Paskelbta statistika, kad Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, krito 20,4 proc. Tai didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo 1955 metų, kai buvo pradėta skaičiuoti šį rodiklį.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Koronavirusas patvirtintas „Maximos“ darbuotojai Ariogaloje

confident-noyce

Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: rekordinis COVID-19 atvejų skaičius, iš simptomų sąrašo išbraukta sloga

confident-noyce

A. Veryga: Raseiniuose, Radviliškyje ir Šiauliuose lokalaus karantino įvesti neplanuojama

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau