Iš Panevėžio į Vilnių penktadienį pervežtas itin sunkios būklės koronovirusu sergantis pacientas, kurio gyvybė pirmą kartą nuo pandemijos pradžios gelbėjama naudojant EKMO sistemą.
Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – EKMO – sistema naudojama ypač sunkiems ligoniams, kuriems jau nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija. Tiesa, tokių aparatų, kurie gali būti paskutinė viltis išgyventi ypač sunkiems klastingu virusu infekuotiems ligoniams, Lietuvoje yra vos keli.
Tris aparatus turi Vilniaus universiteto Santaros klinikos, tiek pat – Kauno klinikos.
Medikai mano, kad pandemijos piko metu jų poreikis gali būti gerokai didesnis. Jau dabar jis dramatiškai didėja, bet net ir daug daugiau EKMO aparatų turinčios Italijos ir Vokietijos gydymo įstaigos nespėja gelbėti visų COVID-19 aukų. Inovatyvus metodas nemažai gyvybių išgelbėjo ir per 2009 metais kilusią beveik 15 tūkst. žmonių gyvybę nusinešusią vadinamąją kiaulių gripo arba h1n1 pandemiją.
Tuomet beveik 1 proc. šiuo virusu užsikrėtusių žmonių nepadėjo jokie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir buvo taikomas EKMO metodas.
Prognozuojama, kad panašus šios aparatūros poreikis bus ir per dabartinę pandemiją.
Medikų laukė išbandymas Jei ne EKMO sistema, Panevėžio ligoninėje dėl COVID-19 viruso komplikacijų gydomo itin sunkios būklės 52 metų vyro irgi jau nebūtų galima ne tik pervežti į Vilnių, bet gal ir išgelbėti.
Tačiau specialiu automobiliu į Panevėžį nuvykusi Vilniaus medikų komanda turėjo atlikti ne tik sudėtingą procedūrą, bet ir išvengti pavojingos infekcijos.
„Su infekuotu ligoniu teko susidurti pirmą kartą. Tai buvo rimtas išbandymas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo sunkaus ligonio gelbėjimo operacijoje dalyvavęs Santaros klinikų II-ojo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Robertas Stasys Samalavičius.
Anot gydytojo, intensyvi terapija ir taip gana sudėtinga. „O šiuo atveju viską reikėjo daryti neįprastomis sąlygomis – su specialia uniforma, kurioje kaitome, o su apsauginiais akiniais ir prastai matėme“, – įspūdžiais dalijosi skyriaus vedėjas.
Kartu su R. S. Samalavičiumi į Panevėžį vyko gydytoja Nadežda Sčupakova ir perfuzininkė Monika Muraškauskaitė.
Į Vilnių pervežtas Panevėžio ligoninės pacientas gydomas Santaros klinikų I Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja Gintautas Kėkštas.
Išplėšė iš mirties nagų
Beje, į Vilnių iš Panevėžio pervežtas vidutinio amžiaus pacientas nepriklausė rizikos grupei – prieš infekciją vyras esą neturėjo jokių gretutinių ligų. Bet ligoniui buvo užkilęs kraujo spaudimas, dėl to atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją kyla didesnė rizika paciento gyvybei.
„Tokie ligoniai, kai liga yra toli pažengusi, praktiškai yra netransportuojami, nes juos vežti prijungus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus tampa neįmanoma. Vienintelis būdas medikų komandai yra nuvažiuoti į vietą, prijungti prie sistemos ir parsivežti. Tuo metu ligonio plaučiai yra oksigenuojami ir aparatas dirba už plaučius. Kitaip paciento neperveši“, – pasakojo gydytojas.
Šiuo metu iš Panevėžio į Santaros klinikas pervežto paciento širdies funkcija yra stabili, o inkstai nepažeisti, todėl vyras turi galimybių atsigauti. Ar toks ligonis, kurių pandemijos metu gali būti ne vienas, būtų galėjęs išgyventi be trumpalaikės kraujotakos palaikymo sistemos?
„Realiai jis tokių šansų neturėjo. Mes esame kviečiami, kai dirbtinės ventiliacijos aparatai ligoniams jau nepadeda. Dėl deguonies trūkumo būtų nukentėję inkstai, kepenys, širdis ir paciento jau nepavyktų išgelbėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė medikas.