Studentai pateikė Skaistakalnio parko atgimimo idėjas

Vilniaus dizaino kolegijos Kūrybinių industrijų dizaino 3 kurso studentai Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pristatė savo kurso darbus, kuriuose jie analizuoja Panevėžio Skaistakalnio parko plėtros galimybes.

Jaunieji dizaineriai bendruomenei pasiūlė ne vieną originalią kultūrinių, socialinių, inovatyvių projektų idėjas Skaistakalnio parko ateičiai. Renginio metu projektus pristatė 10 studentų.

Surado partnerius

Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė naujienų portalui JP teigė, kad studentai pakviesti pateikti parko atnaujinimo koncepcijas pagal Skaistakalnio parko įveiklinimo programą.

„Pristatant parko įveiklinimo koncepciją buvo išsakyta mintis, kad reikia ieškotis partnerių, kurie galėtų pasiūlyti įvairių idėjų miesto bendruomenėms, kultūros įstaigoms, jaunimui. Tiesiog, kad būtų galima vystyti įvairius įveiklinimo projektus. Kaip tik Vilniaus dizaino kolegija ėmėsi Skaistakalnio parko atnaujinimo projekto galimybių. Studentams idėja patiko“, – pasakojo L. Blažytė.

Pateikė 10 idėjų

Pasak L. Blažytės, kolegijos 3 kurso studentai priėmė pasiūlymą ir pažiūrėjo į Skaistakalnio parką, ką galima jame padaryti.

„Pristatydami savo darbus studentai Panevėžio bendruomenei ir pateikė savo matymus ir kokie projektai gali būti vykdomi. Projektus pristatė dešimt studentų. Visi studentai buvo atvykę į Panevėžį ir matė, kaip atrodo Skaistakalnio parkas. Be to, tyrė ir patį Panevėžio miestą. Kiekvienas studentas matė Panevėžį skirtingai, todėl jų ir pasiūlymai skirtingi. Labai tikimės, kad studentų pateiktomis idėjomis bus galima pasinaudoti“, – sakė projektų vadovė.

Idėjos neužsigulės

Pasak L. Blažytės, studentų idėjos bus pateiktos įvairioms organizacijoms, bendruomenėms.

„Norime, kad studentų idėjos, projektai vystytųsi toliau ir jų įdirbis būtų panaudotas. Kiekvieną studentų idėją būtina išgryninti ir panaudoti – dirbti su projektais ir vystyti juos“, – teigė Savivaldybės projektų vadovė ir mano, kad studentų pateiktomis Skaistakalnio parko idėjomis Panevėžys tikrai pasinaudos.

Pasirašė sutartį

Vilniaus dizaino kolegijos Kūrybinių industrijų katedros vedėja Dovilė Gaižauskienė ne tik pasidžiaugė studentais, kurie įsitraukė į Skaistakalnio parko atnaujinimą, bet ir informavo, jog kolegija sudarė sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe ir tapo socialiniais partneriais.

„Smagu, kad studentai gali įsitraukti į kūrybinį procesą. Ir dar smagiau, kad privati Vilnius dizaino kolegija sudarė bendradarbiavimo sutartį ir galime kurti bendrus projektus, ieškoti naujų idėjų. Be to, Savivaldybėje galbūt galės įsidarbinti jauni idėjų turintys žmonės“, – sakė D. Gaižauskienė.

Idėjų įvairovė

Skaistakalnio parko atnaujino idėjas pristatė dešimt studentų, o kiekvienas jų parką matė savaip: Martynui parkas – rašytojo Juozo Čerkeso- Besparnio erdvė; Jaciantai – vandens projekcijos per parko istoriją; Ivetai – dviejų zonų – parko ir pramonės – jungties galimybės; Norai – jaukiai ir saugiai jaustis parke net ir naktį bei skatinti ekonomines Skaistakalnio parko perspektyvas įvairiomis paros valandomis.

Skaistakalnio parkas

[quote_box_center] Istorija

Seniausias Panevėžio parkas – dviejų upių vagojamas Skaistakalnis mena laikus, kai ugnį jame dar kūreno žynio prižiūrimos vaidilutės. Parko pavadinimo prasmė – pagoniška. Senovėje „skaistus“ buvo tapatinamas su žodžiu „šventas“. Taigi skaistakalnis turėjo reikšti šventą kalną.

Skaistakalnio teritorija nuo pat XVI a. pradžios priklausė valstybiniam Panevėžio dvarui.

Nors Lietuvoje įvedus krikščionybę ir lietuviams perėmus europinę kultūrą, jau XIV–XV a. didikai prie savo dvarų pradėjo kurti vaismedžių sodus, o juose auginti ir dekoratyvinius medžius bei krūmus, kol Skaistakalnis virto parku, turėjo praeiti dar keli šimtmečiai.

Parkų veisimą paskatino ir Renesanso kultūra, Lietuvą pasiekusi XVI a. Tuo laikotarpiu prie stambesnių dvarų buvo sukurti renesansinio stiliaus vadinamieji itališki sodai.

Renesansą keičiant barokui XVII–XVIII a. prie didikų dvarų ir pilių imta formuoti barokinius parkus. O didelį susižavėjimą Europoje sukėlę prancūzų klasicistinio stiliaus parkai Lietuvoje atsirado tik XVIII a. pab.–XX a. pr.

Pastarojoje amžių sandūroje, XIX a. pab. Nevėžio upės vingyje ir įkurtas romantiškiausias Panevėžyje Skaistakalnio parkas, perskeltas Žagienės upelio. [/quote_box_center]


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Skaistakalnio parke – intensyvūs darbai: panevėžiečiai atnaujintu parku galės džiaugtis jau vasarą

confident-noyce

Skaistakalnio parke įsibėgėja darbai: atnaujinama J. Čerkeso-Besparnio sodyba

confident-noyce

Apleistoje Skaistakalnio parko teritorijoje ketinama įrengti oranžerija

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau