16 C
Panevėžys
Penktadienis, 18 rugsėjo, 2020

STT pradėjo tyrimą dėl galimo lėšų iššvaistymo Lietuvos pašte papildyta

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto iššvaistymo valstybės valdomoje įmonėje Lietuvos paštas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad bendrovėje aptikti galimai itin įžūlios pasipelnymo iš valstybės schemos pėdsakai. 

„Pradėjome ikiteisminį tyrimą gruodžio 28 dieną – dėl galimo turto iššvaistymo, tai būtų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis (…). Pareiškimą gavome iš Lietuvos pašto“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Renata Endružytė.

Pasak jos, įtariamųjų kol kas nėra, o daugiau detalių STT nepateikia.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad STT pradėjo tyrimą dėl galimai nusikalstamų buvusių Lietuvos pašto vadovų, kurių pavardžių ji nenurodo, veiksmų – 2012–2016 metais jie galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Pasak ministerijos, milijonus eurų buvę Lietuvos pašto vadovai iššvaistė, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti valdybos kontrolės, sudarant sandorius.

Ministerijos teigimu, Lietuvos pašto vadovai naująją bendrovę galėjo įsteigti dirbtinai.

„Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai“, – nurodo ministerija.

Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės „LP Mokėjimų sprendimai“ akcininkas, o jai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.

Ji iš pareigų atleista 2017-ųjų rugpjūtį dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Ministerijos teigimu, Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis 2012 metų pabaigoje pasirašė Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, 2014–2016 metais  – tokias pat sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos sukūrimo ir licencijavimo, o atsakingu partneriu pasirinkta neįvardijama viena Klasterio sutarties bendrovių.

Pastarajai dalimis buvo pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekė beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių pinigus įnešė tik du – Lietuvos paštas (1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (1,8 mln. eurų), tuo metu kitų partnerių įnašai buvo nepiniginiai.

Ministerija nurodo, kad platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis  nebuvo pagrindinis naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgijo neįvardijamas jokių lėšų neįnešęs atsakingas partneris.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas ja iš dalies naudojasi, tuo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ nesinaudoja ir iš sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos, teigia Susisiekimo ministerija.

Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, buvo minima Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.

Pagal sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo.

Ministerijos teigimu, STT tyrimas pradėtas po jos ir Lietuvos pašto kreipimosi.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Žemės ūkio ministerija prašo STT atlikti tyrimą dėl Veterinarijos tarnybos veiksmų

confident-noyce

Pasaulinės svarbos atradimas Sibire: rastas 39 tūkst. metų amžiaus lokys

confident-noyce

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 13-oje didelės rizikos savivaldybių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau