Nustatant ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų algos koeficientus nėra bendros detalios tvarkos,dėl to kyla korupcijos rizika, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi tai reglamentuojančių teisės aktų vertinimą.
„STT siūlo nustatyti visiems vienodai taikomą bendrą detalesnę ugdymo įstaigų vadovų ir darbuotojų (mokytojų) apmokėjimo tvarką, kuri sumažintų korupcijos rizikas šioje srityje“, – rašoma tarnybos pranešime.
STT specialistai, atsitiktinės atrankos būdu susipažinę su kai kurių mokyklų viešai paskelbtomis vadovų patvirtintomis darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkomis, nustatė, kad jose nėra detalizuota ugdymo įstaigai skirta koeficientų didinimo už veiklos sudėtingumą tvarka, nors tai įpareigoja esamas teisinis reguliavimas.
„Svarstytina, ar Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu įstaigos vadovui nėra suteikiama per plati diskrecija spręsti, kiek procentų padidinti koeficientą mokytojui, atitinkančiam vieną iš kriterijų, arba nedidinti koeficiento mokytojui, atitinkančiam du ir daugiau kriterijų“, – teigiama vertinimo ataskaitoje.
Į STT dėl etatinio apmokėjimo modelio prieš mėnesį kreipėsi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga. Kaip BNS yra sakęs profsąjungos lyderis Andrius Navickas, modelis “sudaro terpę protekcionizmui, nepotizmui, diskriminavimui“, nes leidžia mokyklų vadovams patiems pasididinti atlyginimus dirbant mokytojais ir prisiskiriant sau papildomą veiklą.
„Pinigai yra ištaškomi, kai vadovai sau, ar sau palankiems, proteguojamiems žmonėms nustato didesnius krūvius, o dalį mokytojų diskriminuoja. Lygiai tas pats nustatant koeficientus: mokyklos vadovas gali vertinti veiklos sudėtingumą, jis savo nuožiūra gali apie 20 procentų vertinti mokytojo veiklą sudėtingiau arba ne, nustatyti skirtingą darbo užmokestį“, – BNS aiškino A.Navickas.
STT taip pat nustatė, kad nėra aišku, kiek turėtų būti padidinami koeficientai mokytojams, pavyzdžiui, kai vienoje klasėje ugdomas vienas mokinys, turintis sunkesnės formos specialiuosius ugdymosi poreikius, o kitoje – trys mokiniai, turintys lengvesnės formos specialiuosius ugdymosi poreikius, arba mokantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar lietuvių, nemokančių valstybinės kalbos ir t. t.
Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatoma bendra detali vadovų ir mokytojų apmokėjimo tvarka, pagal kurią savivaldybė ugdymo įstaigų vadovams, o ugdymo įstaigų vadovai – mokytojams, aiškiai ir skaidriai paskirstytų valandų skaičių konkrečioms papildomoms veikloms, susijusioms su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei, bei sumažintų galimybę piktnaudžiauti nustatant koeficientus.
STT nuomone, korupcijos riziką sudaro tai, jog teisinis reguliavimas yra rekomendacinio pobūdžio ir nuo jo gali būti nukrypstama didinant nustatytų valandų skaičių, skirtų konkrečiai programai, mokymo sričiai, dalykui.
Be to, kiekvienai iš papildomų veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei, nėra nustatyto galimo maksimalaus skiriamų valandų skaičiaus.
Ugdymo įstaigų vadovų ar mokytojų, kurie vykdo papildomas veiklas, ir jų vykdomų veiklų sąrašas nėra viešinamas ugdymo įstaigoje ar e. dienyne, nėra nustatyto aiškaus faktinio papildomai veiklai išdirbto laiko kontrolės mechanizmo.
Be to, pasak STT, patys ugdymo įstaigų vadovai nustato darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkas, kurių nuostatos nedraudžia ugdymo įstaigos vadovams elgtis savo nuožiūra ir nustatyti skirtingus koeficientus tas pačias veiklas vykdantiems darbuotojams, o koeficientų nustatymo kontrolę vykdo sprendimą dėl koeficientų nustatymo priimantys subjektai.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir paprašyta per du mėnesius informuoti STT, kaip atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.
Švietimo ministerija anksčiau yra žadėjusi koreguoti etatinio apmokėjimo modelį atsižvelgiant į pastabas ir siūlymus.
