Keliautojas Kiran Shrestha tiki, jog užfiksavo įspūdingiausią savo gyvenime vaizdinę medžiagą.
Baidare plaukdamas viduryje Kapuche ledyninio ežero, Anapurnos kalnų regione, centriniame Nepale, Shrestha išsitraukė telefoną ir ėmė filmuoti nuostabius, safyro spalvos ežero ir gražiųjų jo apylinkių vaizdus.
Panašiai ir jo stovyklavimo kompanionas Shambhu Adhikari buvo vos ką tik pasiėmęs savąjį telefoną, kad vėsią šių metų sausio 9 d. popietę nufilmuotų save grojantį gitara greta šio gražaus ežero.
Tačiau vos po akimirkos Shrestha, Adhikari ir jų draugų grupė rėkė iš nuostabos. Jiems pavyko nufilmuoti kai ką kur kas įspūdingesnio nei vien tik ežero spalva ar gitaros melodija.
Toli virš ežero nuo kalno, kuris virš ežero yra iškilęs daugiau nei 5000 metrų, ritosi milžiniška sniego lavina, kuri griausmingai virto žemyn didžiuliame debesyje, vedama smarkių vėjų ir jėgos.
Shrestha draugų būriui stoviniuojant abstulbintiems šio reginio, sniego masės lavina vis didėjo ir didėjo, centimetras po centimetro artėdama jų link.
Kapuche ledyninis ežeras tyvuliuoja Parche, Nepale. Būdamas 2546 metrų aukštyje virš jūros lygio jis yra žinomas, kaip mažiausiame aukštyje esantis ledyninis ežeras pasaulyje.
Šis regionas yra linkęs į mažesnes lavinas, o daugybės mažesnių lavinų dundesį grupė buvo girdėjusi dar likus kelioms dienoms iki jų atvykimo prie ežero, pasakojo Shrestha.
Tačiau įspūdingiausia jų kelionės dalis prasidėjo tik Shrestha būriui užbaigiant savo stovyklavimo išvyką ir besirengiant vykti namo.
Visi vyrai ėmė rėkti iš nuostabos, kurioje maišėsi ir sumišimas ir siaubas. Pernelyg apstulbinti, kad bėgtų, jie toliau filmavo milžinišką sniego debesį besiritantį vis arčiau ir arčiau. Anot paties Shrestha, kuo arčiau jis buvo, tuo labiau jie norėjo ten likti ir išvysti, kokia didelė ši lavina bus.
Sniegui nusiritus žemyn į kanjoną, smarkių vėjų gūsiai pasiekė vyrų grupę. Kuomet būtent šie vėjai pasiekė Shrestha ir jo draugus, jų nuostabą papildė nerimas.
Griūties sukeltų vėjų pakeltos nuolaužos privertė vyrus sprukti, o jų daiktai buvo išmėtyti aplink. Tačiau susirinkus visą savo mantą, kaip pasakojo Shrestha, jis negalėjo susilaikyti dar kartą nepažvelgęs atgal su nuostaba ir pagarbia baime.
O šią pagarbią baimę ir nuostabą papildė dar vienas žadą atimantis orų fenomenas, tapęs tobulu šios gamtos dovanos nusilenkimu. Virš Kapuche ledyninio ežero pasirodė vaivorykštė, išlinkusi nuo vieno krašto iki kito.
„Mes tiesiog to nesitikėjome. Išvyka buvo gera ir mes puikiai praleidome laiką, čia stovyklavome, tačiau vėliau tai visiškai pakeitė visus šios kelionės aspektus,“ – sakė jis. „Ji pakeitė viską! Buvome be galo susijaudinę. Mes nežinojome, kaip tai išreikšti. Per savo gyvenimą aš niekada nemačiau nieko panašaus. Tokia patirtis pasitaiko tik kartą gyvenime.“