Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,1 litro absoliutaus alkoholio – 0,1 litro mažiau nei 2018 metais (11,2 litro), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai) – 0,1 proc. (4 tūkst. dekalitrų) mažiau nei 2018 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 3,4 mln. dekalitrų (0,2 proc., 6 tūkst. dekalitrų daugiau), alaus – 21,6 mln. dekalitrų (1,2 proc., 262 tūkst. dekalitrų mažiau).
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 2 procentais. Labiausiai pabrango trauktinės (6,4 proc.), Lietuvoje pagaminta degtinė (6,2 proc.), brendis (4,2 proc.), Lietuvoje pagamintas alus (2,9 proc.), putojantis vynuogių vynas (1,7 proc.), tuo metu viskis atpigo 2,8 procento.
Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Pernai buvo pagaminta 0,927 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 3,7 procento.
2019 metais mažėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,46 mln. dekalitrų, arba 1,4 proc. mažiau nei 2018 metais.
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,8 mln. dekalitrų – 1,8 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (24,1 proc.) ir neputojančių gėrimų (21,6 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių-uogų vyno (5,9 proc.) ir putojančių gėrimų gamyba (3 proc.).
Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 6,8 procento.
Pernai labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 proc. ir 22,4 proc., taip pat fermentuotų gėrimų – atitinkamai 13,1 proc. ir 6 procentais. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,5 proc., eksportas – sumažėjo 2,9 proc., vyno importas padidėjo 0,8 proc., eksportas – sumažėjo 1,6 procento.
