Specialistai tvirtina: susirgimų mažakraujyste šalyje sumažėtų bent dvigubai, jeigu žmonės tinkamai maitintųsi

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM, TV8

Lėtinis nuovargis, mieguistumas, apetito stoka, dirglumas ar net depresija gali signalizuoti apie geležies stoką organizme. Būtent negydomas šio mikroelemento trūkumas ilgainiui iššaukia itin rimtą anemijos ligą arba kitaip dar vadinamą mažakraujystę. Gydytojai tvirtina, kad tam didelės įtakos turi netinkami žmonijos mitybos įpročiai, mat renkantis geležimi praturtintus produktus, daugelio mažakraujystės atvejų galima būtų išvengti.

Pavasarį atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia energijos stygių. Pasak medikų, nuovargis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, apie kuriuos bus kalbama sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“.

„Pavasarinis nuovargis gali būti susijęs su psichine sveikata: ilga žiema, pilkas oras gali sukelti pavasarinę depresiją. Taip pat ir monotoniška mityba, vitaminų stoka. Kaip žinoma, žiemą vartojamos konservuotos daržovės turi mažiau vitaminų, negu šviežios. O visą tai susidėję kartu gali sukelti lėtinį nuovargį, miego sutrikimus, irzlumą, nerimo sutrikimus“, – laidoje pasakos LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas, šeimos gydytojas prof. Leonas Valius.

Deja, bet lėtinis nuovargis ar energijos trūkumas gali signalizuoti ir kitą rimtą ligą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga mažakraujyste, arba mediciniškai dar vadinama anemija. Tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų ir hemoglobino.

L. Valius.

„Jeigu žmonės turi problemų su vitamino B12 pasisavinimu, ypač senyvo amžiaus žmonės, sutrinka kraujodara. Taip pat jeigu žmones vargina lėtiniai virškinamojo trakto susirgimai, žarnyno, skrandžio uždegimai, kasos ar tulžies pūslės sutrikimai, dėl to taip pat gali sutrikti geležies pasisavinimas bei vystytis anemija“, – teigs prof. L. Valius.

Pradinę anemijos diagnozę gali parodyti ir bendrasis kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas hemoglobino bei eritrocitų kiekis kraujyje. Tačiau neretai medikai rekomenduoja ir feritino tyrimą, leidžiantį laiku įvertinti geležies atsargas organizme. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi. Ji sudaro net 80 proc. visų mažakraujystės atvejų.

„Iki šiol populiaru tirti geležies kraują kraujyje, tačiau jisai neatspinti anemijos, nes tai gali priklausyti nuo vienkartinio geležies preparato panaudojimo. Pavyzdžiui aš turiu anemiją, žemą hemoglobino kiekį, tačiau tuo pačiu vartoju ir vaistus geležies stokos anemijai gydyti. Tai mano kraujyje geležies kiekis bus normalus, tačiau tai nereiškia, kad neturiu anemijos arba nereiškia, kad tai yra geležies stokos anemija. Būtent tą patikrinti galima feritino tyrimu“, – sakys prof. L. Valius.

Mažakraujystė vystosi iš lėto, mat organizmas sugeba prisitaikyti prie geležies trūkumo. Specialistai sako, kad susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jeigu žmonės tinkamai maitintųsi. Na, o esamai mažakraujystei koreguoti, rekomenduojama valgyti produktus, iš kurių organizmas gali pasisavinti geležies: tai brokoliai, kopūstai, artišokai, džiovintos arba šviežios slyvos, kivi vaisiai. Labai naudingos ir jūros gėrybės, tokios kaip vėžiagyviai ar moliuskai. Taip pat valgiaraštyje turėtų būti ir kokybiška raudona mėsa – jautiena arba veršiena. Jeigu pakeitus mitybos įpročius geležies atsargos organizme neatsistato, tuomet gydytojai rekomenduoja vartoti specialius preparatus.

„Geležis, reikalinga mūsų organizmui, turi būti druskų pavidalu arba nešama kartu su prisitvirtinusiu baltymu. Geležies pasisavinimą blogina kava, arbata, sojos produktai. Jeigu yra lengva anemija, galima geležį atstatyti vartojant geriamuosius preparatus. Tačiau jeigu gilesnė anemija, dažniausiai renkamasi intraveninius preparatus. Jie atstato geležies atsargas, pagerina feritino rodiklį ir kartais užtenka net vienos injekcijos per mėnesį“, – teigs prof. L. Valius.

Kaip įveikti venų varikozę?

Beveik kas šeštas Vakarų Europos gyventojas kenčia nuo kojų venų ligų. Šios ligos prasideda nepastebimai, tačiau laikui bėgant, tampa rimta sveikatos problema. Kojų venų nepakankamumu dažniausiai suserga nejudrūs, dirbantys sėdimą ar stovimą darbą žmonės. Moterys taip pat šia liga serga 6-8 kartus dažniau nei vyrai. Ši venų liga ima signalizuoti kojų sunkumu, veržimu, nuovargiu. Ypač dienos pabaigoje kojos ima tinti, mausti ilgiau pastovėjus, naktį gali užklupti mėšlungis.

„Dėl karantino uždarius sporto klubus, vis daugiau atsiranda žmonių su sumažėjusiu judėjimo požymiu, ne visi žmonės sugeba sportuoti lauke, o judėti vis dėl to reikia. Raumenys susitraukinėdami padeda kraujui sugrįžti į širdį, palengvina venų darbų, o be judesio to niekaip nepadarytume. Judėjimas darbe, judėjimas namuose tikrai padeda sumažinti venų nepakankamumo riziką. O jeigu fizinių pratimų šiai problemai išspręsti nepakanka, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytojus“, – laidoje patarimais dalinsis asmeninis treneris, sveikos gyvensenos ir mitybos konsultantas Paulius Velaikis.

P. Velaikis.

Tik trečdalis pacientų atsakingai vartoja jiems paskirtus vaistus

Lietuvoje kas trečiam diagnozuojamas padidintas kraujo spaudimas, kurio palydovas neretai yra ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tokiems pacientams gydytojai paprastai skiria du ar daugiau skirtingų medikamentų, kurių vartojimas dažnam sukelia sunkumų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje tik trečdalis pacientų stropiai geria vaistus, nes pamiršta juos vartoti ar vartoja nereguliariai.

„Didžioji dalis pacientų neatkreipia dėmesio, ką jam sako gydytojas, pamiršta išgirstas rekomendacijas, neįsigilina į medicininių dokumentų išrašus. Tikrai turime daug įrodymų, kad kuo daugiau tablečių yra paskiriama vartoti, tuo mažesnė tikimybė, kad jos bus vartojamos teisingai. Šiai dienai turime galimybę sumažinti šių tablečių kiekį, kuomet vienoje tabletėje yra sutalpinti kelių rūšių medikamentai, medikamentų deriniai“, – laidoje pasakos LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vedėja med. m. dr. prof. Olivija Gustienė.

O. Gustienė.

Vyro sveikata – moterų rankose

Įvairių sričių gydytojai, lyg susitarę, sako, jog vyrai vis dar per mažai skiria dėmesio savo sveikatai, o ypač profilaktiniams patikrinimams. Gydytojai teigia, jog neretai vyrus į profilaktines programas lengviau pavyksta prikalbinti pirmiau įtikinus jų žmonas ar mylimąsias. Visgi, kalbant apie vyrų problemas, dažna jų priežastimi gali būti lytinės sveikatos sutrikimai. Šiai dienai vaistinėse galima rasti įvairiausių maisto papildų skirtų būtent vyrų sveikatai, vyriškumui bei potencijai palaikyti. Vieni tokių yra „RED3“, praturtinti afrikinės slyvos ekstraktu, iš Peru Andų kilusia pipirne, juoduoju eleuterokoku, goji uogomis bei sėjamojo lino sėklomis.

„Jeigu kalbame apie bendrąją vyro sveikatą ir jos stiprinimą ar energijos pagerinimą, tokiu atveju maisto papildų vartojimas bei pilnavertė mityba iš tiesų gali padėti. Mes turime labai daug veiksnių, darančių išorinę įtaką mūsų sveikatai, tačiau lygiai taip pat ir iš vidaus mes turime įsiklausyti, ką savo mūsų organizmas“, – teigs LSMU Endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis.

J. Čeponis.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Susigyvenimas su alergija – misija įmanoma?

confident-noyce

COVID-19 ir gyvenimas po jo: kaip pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sveikata

confident-noyce

Kas penktas šalies gyventojas serga nealkoholine kepenų suriebėjimo liga

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau