-12.8 C
Panevėžys
Šeštadienis, 3 gruodžio, 2022

Specialistai ragina būti budrius: feisbuke sukčiai apsimeta žinomais prekių ženklais, siūlo laimėti prizų

AutoriusJurga Bakaitė (LRT.lt)FotoLRT.LT, BNS

Ko gero, labiausiai stebina, kad tūkstančiai asmenų šia apgaule patiki. Feisbuke plinta unikalus sukčiavimo būdas: sukčiai sukuria profilį, panašų į žinomo prekybos tinklo, ragina komentuoti įrašus ir laimėti prekes, palikti savo numerį. Į sukčių pinkles jau įkliuvo ir keli šimtai lietuvių.

Sukčiavimo schema

Puslapis, naudojantis „Ikea“ tinklo logotipą, įkelia įrašą, raginantį dalintis puslapiu, jį pamėgti ir komentaruose rašyti „atlikta“.

„Turime dešimtis sofų, kurių negalime parduoti dėl smulkių įbrėžimų, nes vis dar geros būklės. Taigi nusprendėme tai padovanoti žmonėms“, – apie konkursą skelbia apgaulingas puslapis.

Norinčių laimėti sofą įtarimo nesukelia nei tai, kad žymaus prekybos tinklo puslapis teturi pusšimtį sekėjų, nėra mėlynos ikonėlės, rodančios, kad puslapis autentiškas: šimtai lietuvių komentuoja po įrašais ir tikisi laimėti.

Kiti panašūs puslapiai siūlo laimėti dviračius, kuponus ar pinigus – vienas jų netgi naudojosi premjerės Ingridos Šimonytės vardu ir tikino, esą pati premjerė dalins pinigus. Daug puslapių prisidengia prekybos tinklo „Lidl“ vardu.

Panagrinėjus matytume, kad panašūs puslapiai veikia ne tik Lietuvoje – dviračiu, sofa arba piniginiu prizu gundomi ir užsieniečiai, komentarų didžiosiomis pasaulio kalbomis yra jau dešimtys tūkstančių. Šie puslapiai greitai atsiranda ir išnyksta, galimai yra pašalinami paties socialinio tinklo, nėra aišku, kurioje valstybėje jie kuriami, nors kai kur matyti elementai indoneziečių kalba.

Sukčiai internete.

Pasitelkiami robotai

Jei po įrašu, siūlančiu laimėti sofą, išties pakomentuotumėte „Atlikta“, per kelias sekundes sulauktumėte malonios žinutės lietuvių kalba, klausiančia, kuriame mieste gyvenate. Vėliau jums būtų pasakyta, kad prizas jau netoli, tereikia įrašu pasidalinti bent dešimtyje feisbuko grupių.

Čia bendravimas su sukčiais ir nutrūktų – akivaizdu, kad susigundžiusioms sukčių aukoms rašo robotas. Kitu atveju sukčiai atsiunčia registracijos anketą, kurioje reikia įvesti savo telefono numerį.

Būtent asmeninių duomenų rinkimas greičiausiai yra tokių sukčių pagrindinis tikslas, LRT.lt įspėjo kibernetinio saugumo ekspertas, įmonės „NRD Cyber Secirity“ vadovas Vilius Benetis.

„Tokios jau daugiau nei metai vaikšto, renka asmens duomenis, užsiima nukreipimų, reklama ir panašiais sukčiavimais“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, prieš spaudžiant tokias nuorodas reikėtų pagalvoti, kad pinigų internete tiesiog šiaip sau niekas nesiūlo. Susiviliojus tokia galimybe, gali grėsti ir rimtesni nuostoliai.

„Dar kas blogo – paimami asmens duomenys, arba žmonės nuviliojami į netikras svetaines, pavyzdžiui, banko, arba įtikinami platinti žinutes, ar siūloma parsisiųsti kenksmingą kodą, o jei naršyklė neatnaujinta – gali ją ir išlaužti ir užkrėsti kompiuterį“, – apie gresiančius pavojus kalbėjo specialistas.

Kas turėtų sukčius nubausti?

Nenuostabu, kad tokiems sukčiams nėra sunku rasti patiklių aukų: kvietimas pasidalinti žinute, profiliu ar puslapiu yra dažnas tikrų parduotuvių ir verslų reklamos žingsnis – mažiau žinomi prekės ženklai taip dažnai renka sau auditoriją, kad turėtų daugiau sekėjų. Komunikacijos specialistai to daryti nepataria, o socialiniai tinklai netgi baudžia, nes nenori skatinti tokio gana menkavertiško turinio.

V. Benečio teigimu, šiandien daug diskutuojama, kas internete veikiančius sukčius turėtų gaudyti ir bausti: socialiniai tinklai ir interneto paslaugų tiekėjai, bankai, o galbūt policija.

Vis tik, pasak pašnekovo, naivu tikėtis, kad teisėsauga išsiaiškins tokius sukčius.

„Ką policija gali padaryti? Pirmas jos prioritetas – saugoti gyvybes. Yra draudimas, pavyzdžiui, jei prarandi telefoną. Policija užsiima tiek reagavimu, tiek prevencija. Jei žalos nėra, policija nieko ir nedarys“, – sakė jis.

Tuo metu Policijos departamentas LRT.lt informavo, kad sukčiavimai internete ir socialiniuose tinkluose nėra kaip nors išskiriami bendroje statistikoje.

Iš viso šiemet per 7 mėnesius registruoti 1495 sukčiavimai, 6 procentais mažiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Policija ištyrė 55 procentus jų.

„Sukčiai naudoja įvairiausias formas, bandydami išvilioti iš žmonių kuo daugiau pinigų ar asmens duomenų <…> Socialiniai tinklai yra viena iš tų platformų, kurias sukčiai naudoja apgaudinėdami žmones.

Jos nuolat keičiasi, atsinaujina, tad svarbu, kad žmonės kuo plačiau dalintųsi tokia informacija, nes kuo daugiau žmonių žinos apie sukčiavimo būdą, tuo mažesnė tikimybė nukentėti“, – teigiama policijos komentare.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sukčius iš ukmergiškės per mėnesį išviliojo beveik 29 tūkst. eurų

confident-noyce

Įsilaužus į įmonės elektroninį paštą, išvilioti 73,5 tūkst. eurų

confident-noyce

Iš Vilniaus bei Alytaus apskričių gyventojų sukčiai išviliojo 19,2 tūkst. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau