-0.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 20 balandžio, 2024

Specialistai: Panevėžio rajono šulinių vandens kokybė gerėja

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖ
FotoŽIVILĖ VEČIORKUTĖ, RIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Praėjusių metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) šulinių vandens tyrimai rodo, kad maždaug trečdalyje jų nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršija normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti.

Praėjusių metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) šulinių vandens tyrimai rodo, kad maždaug trečdalyje jų nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršija normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti.

Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas kastinių (šachtinių) šulinių vanduo, 2022 metais Lietuvoje ištirti 582 tokie šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 27 proc. šulinių.

Labiausiai dėl užteršto šulinių nerimauti reikėtų nėščiosioms ir kūdikiams: užterštas vanduo nitratais kūdikiams gali baigtis mirtimi.

Pagal įsakymą

NVCS Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė naujienų portalui JP pasakojo, kad vandens kokybę ypač reikia stebėti nėščiosioms.

„Panevėžio apskrityje pernai buvo atlikti vandens tyrimai 107 šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios arba ruošia maistą kūdikiams iki 6 mėnesių. Tyrimus vykdome pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Gauname siuntimus iš gydytojo ginekologo ir tada organizuojame tyrimus. Panevėžio apskrityje apie 70 proc. atliktų tyrimų rezultatas – vanduo naudoti tinkamas“, – aiškino R. Abromaitytė ir sakė, kad 2021 metais reikalavimus atitiko 65 proc. patikrintų šulinių ir mano, kad šulinių vandens kokybė gerėja.

Nitratai – senas užterštumas

Pasak NVCS Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, užterštumą viršija nitratai.

„Pagal tyrimus aišku, kad tai senas užteršimas: šulinys įrengtas netinkamoje vietoje, į neteisingai įrengtą šulinį pateko polaidžio vanduo. Tyrimai rodo seną taršą, kurią sudaro nitratai. Jie pavojingi nėščiosioms, kūdikiams. Jiems gali sukelti hemoglobino sumažėjimą ir mažakraujystę. Mažyliai pamėlynuoja. Jie nepasisavina deguonies, geležies ir kyla rimtas pavojus, kuris baigiasi kūdikių mirtimi. Tik džiugu, kad nei pernai, nei užpernai tokių apsinuodijimų Panevėžio apskrityje nepasitaikė. Metų nepamenu, bet buvo toks atvejis, kai kūdikis mirė apsinuodijęs vandeniu“, – sakė R. Abromaitytė ir kvietė žmones tirti šulinių vandenį.

Yra higienos normos

NVCS Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja aiškino, kad yra nustatyta higienos norma, kuri reglamentuoja šulinių įrengimą.

„Higienos norma nurodo, kaip turi būti įrengtas šulinys, kokie atstumai turi būti išlaikyti. Šulinys turi būti uždengtas, aplink šulinio rentinį žemė turi būti suplūkta, kad nepatektų teršalai iš paviršinių vandenų. Jeigu pasitaiko susirgimų nuo šulinio vandens vartojimo, reikia šulinį išvalyti ir dezinfekuoti. Higienos normose yra nurodyta, kokiais būdais galima išvalyti šulinio vandenį“, – aiškino R. Abromaitytė ir prisiminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija ruošia pakeitimus artezinių šulinių tyrimams, kurie yra iki 50 metrų gylio.

Ž. Vaišvila.

Vandens tyrimas – asmeninis reikalas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens cheminės sudėties pokyčius, o tai reiškia, kad pavasarį gali pablogėti šachtinių šulinių ar gręžinių vandens kokybė.

Pasak VMVT Panevėžio departamento vadovo Žydrūno Vaišvilos, tyrimus atlieka ne tik jų laboratorija.

„Šiaip šulinius nelabai kontroliuojame, bet, jeigu reikia, tyrimus atliksime. Gręžinių vandens kokybę tikriname. Kita vertus, žmonės patys renkasi, kada reikia tikrinti šulinių vandens kokybę. Tai jų problema. Pažagieniuose laboratorijos nėra, bet yra surinkimo punktas, kur galima mėginius pateikti tyrimams. Tik būtų gerai, kad žmonės atvažiuotų pasiimti taros, kad turėtų kur įsipilti tyrimams skirto vandens“, – aiškino Ž. Vaišvila ir sakė, kad šulinio vandens tyrimas yra žmogaus asmeninis reikalas.

„Kaip žinia, geriamasis vanduo turi būti skaidrus, kad neturėtų nebūdingo kvapo ar skonio, jame neturi būti patogeninių mikroorganizmų – bakterijų, virusų ar pirmuonių. Nitratai, nitritai, kiti toksiniai cheminiai elementai neturi viršyti nustatytų leistinų ribų. Todėl rekomenduojame ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriausia pavasarį ar rudenį, išsitirti vandenį“, – priminė apie tyrimus Ž. Vaišvila.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

confident-noyce

Nuo gegužės Kaune mažės geriamojo vandens kaina

confident-noyce

Stebimas pavasarinis atlydis – patariama pasitikrinti gręžinių ir šulinių vandenį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau