Specialistai į regionus viliojami priedais, tačiau to neužtenka: lengviau emigruoti, nei važiuoti į greta esantį miestelį

AutoriusKristina Karlonė, Monika Petrulienė (LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt)FotoPIXABAY.COM, BNS

Savivaldybės specialistus į regionus vilioja pinigine parama. Raseinių rajone nuo kitų metų rajone gyvenamąją vietą deklaravę specialistai galės gauti 18 tūkstančių eurų paramą būstui. Taip tikimasi į rajoną pritraukti jaunų šeimos gydytojų, psichologų, inžinierių.

Raseinių rajone Girkalnio ambulatorijoje šeimos gydytoja dirbanti Aistė Malinauskienė į darbą jau šešerius metus važinėja iš Kauno.

Dirbti regione gydytoja apsisprendė vos baigusi studijas. Ilgesnes keliones atperka lankstus darbo grafikas ir geresnis atlygis nei miesto gydymo įstaigose.

„Ambulatorijoje matau didesnį privalumą nei poliklinikoje, nes kaip gydytojas gali labiau leisti daugiau procedūrų, ir siūlų traukimas, ir pats daugiau sprendi negu centre“, – sako gydytoja.

Raseinių poliklinika įdarbinti norėtų ir daugiau gydytojų. Dabar čia dirbančiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų. Tačiau norinčiųjų įsidarbinti jaunų medikų neatsiranda.

„Ieškome šeimos gydytojo kuris nuolat dirbtų Šiluvos ambulatorijoje ir ieškom jau keturis metus. Ir pačioje poliklinikoje solidesnio amžiaus gydytojai norėtų, kad atvyktų nauji su naujomis žiniomis, nebijantys iššūkių“, – nurodo Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Violeta Užringienė.

Raseinių savivaldybė jau kurį laiką neranda psichologų, trūksta inžinierių. Specialistus vilioti nuspręsta piniginiais priedais. Nuo kitų metų atvykusiems dirbti ir čia deklaravusiems gyvenamąją vietą savivaldybė skirs 18 tūkstančių eurų paramą.

„Jie gali įsigyti nekilnojamą turtą, gali remontuoti. Arba žmogus perkasi ir panaudoja 18 tūkstančių eurų, arba nusiperka ir remontuoja“, – aiškina Raseinių meras Audrius Bautronis.

Įdarbinimo agentūros pastebi, kad į regionus darbuotojų sunku pritraukti ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įmonėms.

R. Karavaitienė.

„Mes tikrai sėslūs, mums lengviau emigruoti į užsienį nei pavažiuoti į greta esantį miestelį. Tai mobilumo skatinimas turėtų būti prioritetinis dalykas, gal ir apmokėti transporto išlaidas, kad būtų daugiau galimybių nuvykti“, – pabrėžia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros vedėja Jurga Bučaitė-Vilkė sako, kad specialistų persikėlimą į regionus stabdo ir valstybinė politika, diskusijos apie didesnį valstybinių įstaigų centralizavimą.

„Jei kalbama dažnai, kad reikia mažesnių užimtumo tarnybų ar mokyklos neturi ateities, tai aiškus specialistus veikia neigiamai“, – tvirtina J. Bučaitė-Vilkė.

Šalyje ne viena savivaldybė yra nusprendus apmokėti universitetines studijas, tiems, kurie įsipareigoja po jų keletą metų dirbti regione. Jaunos šeimos regionuose taip pat gali pretenduoti į dalinę valstybės subsidiją būstui.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Zuokas įsidarbino vadybininku sostinės daugiabučių administravimo įmonėje

confident-noyce

Lietuvoje itin išaugo nedarbo mastas – darbo vietų netrūksta, bet žmonės dirbti neskuba

confident-noyce

Naujausi duomenys: kam karantinas kirto per atlyginimą, o kam nevaldomai didėjo?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau