Sparčiai šylant vandenynams gyvūnija migruoja į kitas vietas

Sparčiai šylant vandenynams gyvūnija migruoja į kitas vietas

Gismeteo.lt / Pexels.com nuotr.

Šimtų jūrinių rūšių, tarp kurių žinduoliai, planktonas, žuvys, augalai ir jūriniai paukščiai, pasiskirstymas ir gausa reaguojant į kylančias vandenynų temperatūras, per pastarąjį amžių smarkiai pasikeitė.

Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Current Biology“, mokslininkai tyrinėjo 540 įrašus apie rūšių gausą.

Nuodugniai išanalizavus daugiau nei 300 jūrinių rūšių skaičių ir judėjimo duomenis surinktus per paskutinius 100 metų, mokslininkams pavyko identifikuoti kelias tendencijas.

BIC

Vėsiuosiuose rūšių paplitimo pakraščiuose, jūriniai augalai ir augmenija laikosi gerai.

Vandeniui šylant šios rūšys gali pasinaudoti naujomis gyvenamosiomis buveinėmis. Priešingai, šiltesniuose regionuose rūšims tampa sudėtinga išgyventi, nes vandens temperatūros tampa per karštos ir nepakeliamos.

„Jūrinių rūšių pasiskirstymai yra apriboti šaltų temperatūrų, vyraujančių arčiau polių ir karštų temperatūrų link pusiaujo,“ – sakė viena iš tyrimo autorių Louise Rutterford, mokslininkė iš Ekseterio ir Bristolio universitetų. „Mes prognozavome, kad šylančios jūros vestų link to, kad kiekvienos rūšies gausa išaugtų arčiau polių esančiose jų paplitimo teritorijose, nes šylant klimatui šios gyvenamosios buveinės tampa labiau priimtinos. Taip pat prognozavome, kad kiekviena iš rūšių mažintų savo gausą pusiaujo regione, nes temperatūros čia tampa per didelės išgyvenimui.“

Naujas tyrimas parodė, kad rūšių, tokių kaip Atlantinės silkės ir Adelės pingvinai, skaičius šiltesniuose jų paplitimo pakraščiuose mažėja. Tuo tarpu ties vėsesniais paplitimo teritorijų pakraščiais jų skaičiai auga.

Rūšys, kurių gausu ties poliniais jų paplitimo zonų kraštais, iš esmės gauna naudos iš vyraujančios klimato kaitos, nustatė mokslininkai. Deja, tačiau daugelis rūšių nesugeba susidoroti su dramatiškais vandenynų temperatūrų pasikeitimais.

„Kai kurios jūrinės gyvybės formos negeba pakankamai greitai prisitaikyti ir išgyventi šiltėjimo, o tai labiausiai pastebima populiacijose, egzistuojančiose arčiau pusiaujo,“ – sakė Rutterford. „Tai kelia nerimą dėl to, kad tiek kylanti, tiek mažėjanti rūšių gausa, gali turėti žalingų grandininių padarinių platesnei ekosistemai.“

Kol kai kurios rūšys šiltėjančiuose pasaulio vandenynuose tiesiog klesti, mokslininkai prognozuoja, kad klimato kaita toliau, ilguoju laikotarpiu, ardys jūrines ekosistemas ir mažins jūrinę biologinę įvairovę.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.