Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo vidutiniškai 15 proc. mažesnės nei 2016-ųjų spalį.
„Mažesnes sąskaitas už šilumą lėmė dvi priežastys: Lietuvos miestuose atpigusi šiluma ir šiltesni orai”, – sakė Vytautas Stasiūnas, LŠTA prezidentas.
Šį spalį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +6,6 laipsniai šilumos, 2016-ųjų spalį buvo apie +3,9 laipsniai šilumos.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
LŠTA duomenimis, šį spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo iki 5,1 euro ct/kWh su PVM ir buvo 3 proc. mažesnė nei prieš metus. 2016 metų spalį šiluma kainavo apie 5,3 euro ct/kWh, o 2014 metų spalį – net 6,7 euro ct/kWh su PVM.
„Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importines gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai”, – konstatavo V. Stasiūnas.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas. Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose , apie 71 tūkst. yra pilnai atnaujintuose daugiabučiuose bei apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos (pastatyti po 1993 m.) namuose.