3.2 C
Panevėžys
Šeštadienis, 20 balandžio, 2024

Sodeliečiai Valstybės dieną minėjo Karaliaus Mindaugo uošvijoje

Panevėžio rajono Sodelių kaimo bendruomenė Valstybės dieną, Liepos 6-ąją, surengė turiningą išvyką į Latviją. Autobuse Sodelių seniūnaitijos seniūnaitis Valentinas Sarapas pasidžiaugė, kad taip gausiai visi susirinko į kelionę, bei palinkėjo saugios kelionės.

Sodelių kaimo bendruomenė dalyvauja Lietuvos Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2018“ ir stengiasi saugūs būti ne vien savame krašte, bet ir keliaujant.

Kad kelias neprailgtų buvo surengta viktoriną „Mes keliaujam“, kurios metu visi galėjo parodyti išmonę ką žino apie Latviją ir saugų eismą. Geriausiai atsakiusiems į klausimus buvo įteiktos saugaus eismo priemonės – liemenės. Neliko be dovanų ir kiti – gavo atšvaitus. Šiais metais bendruomenė nusprendė pažinti Agluonos ir Daugpilio apylinkes.

Pakeliui į Agluoną sodeliečiai sustojo ir žvakutę uždegė Červonkos karių kapinėse, kuriose 1932 m. pastatytas gražus paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

Toliau vyko į Mindaugo žmonos Mortos tėviškę Agluoną. Aplankė Latgalos perlą – baltąją Agluonos baziliką, kurios centrinį altorių puošia stebuklingas Agluonos Dievo Motinos paveikslas. Pasivaikščiojo bažnyčios šventoriuje, kur apžiūrėjo La Salett-o stebuklo kompoziciją bei naujai pastatytą Mindaugo paminklą, kuris primena faktą, kad čia yra galima Mindaugo žūties vieta.

Sodeliečiai nuėjo iki stebuklingo šv. Antano šaltinio. Šalia Agluonos lankė Kristaus karaliaus kalną – entuziastų savanorių sukurtą savotišką skulptūrų ir augalų parką, skirtas „Dievo garbei“.

Toliau savo ekskursiją sodeliečiai tęsė Daugpilyje. Apsilankė Daugpilio Šratų gamykloje, kuri yra vienintelė šaudmenų gamykla Pabaltijyje. Joje yra seniausias Europoje, vis dar veikiantis šratų liejimo bokštas. Trumpai apžiūrėjo Daugpilio centrą. Pasivaikščiojo po vis dar restauruojamą Daugpilio tvirtovę, kuri yra vienintelis Rytų Europoje beveik be pakitimų išlikęs 19 amžiaus pradžios tokio tipo statinys.

Keliaudami į namus Panevėžio rajono atstovai stabtelėjo ir pasigrožėjo Zarasų apžvalgos ratu – Lietuvoje unikaliu ir analogų neturinčiu statiniu, nuo jo atsivėrė įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei Zarasų miesto apylinkes.

Bet visų laukė dar viena pareiga. 21 val., Struvės dienovidinio lanko Gireišių geodezinio punkte, kartu su visu pasauliu sustojo giedoti Šimtmečio tautišką giesmę.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kviečia balsuoti už bendruomenių pasiūlytas iniciatyvų idėjas Panevėžiui

confident-noyce

Panevėžio rajono bendruomenėms – finansavimas krašto savitumui puoselėti

confident-noyce

Panevėžyje bendruomenės iniciatyvų konkursui pateiktos trys idėjos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau