Panevėžio rajono Miežiškių kaimo gyventojas 92 metų guvus senolis Napoleonas Skeiverys noriai kalba ne tik apie save. Jaunatviškam senjorui labiau patinka pasakoti apie gimtąjį kaimą, apie muzikavimą kapeloje, apie kaimo pavadinimo kilmę. Margučių kaimo gyventojui nepatinka atsiradę netikslumai aiškinant kaimo pavadinimą ir jis norėtų, kad būtų rašoma tiksliai, o ne apytikriai.
Miežiškių kaimo kapelos muzikantas N. Skeiverys sako, kad nors metų daug, groti labai patinka.
„Kada groji, dainuoji, šoki, Dievas prideda tau gyvenimo metus, o jeigu nusidedi – atima. Groti lūpine armonikėle pradėjau nuo devynerių metų. Ja tebegroju ligi šiol, nors jau 92-eji. Iki šimto liko aštuoneri metai ir dar vis atmintis gera, bendrauti ir žinoti dar vis noriu“, – pasakojo vyras ir teigė, kad skaito daug ir ne visada sutinka su pateikta informacija.
„Rašė apie mūsų seniūnijoje esantį Margučių kaimą. Esą, to kaimo pavadinimas kilęs, kad savo laiku šiame kaime gyveno įvairių tautybių žmonės: rusai, lenkai, žydai. Todėl tai yra margatautis kaimas ir pavadinimas – Margučiai. Nesutinku su tuo teiginiu, nes kaime buvo tik keturi kiemai. Tai iš kur tas tautybių margumas? Galėtų tiksliai išsiaiškinti, kodėl kaimas pavadintas Margučiai“, – svarstė jaunatviškas senolis.
Pasak Napoleono, jam dar keista, kai rašoma apie Miežiškių seniūnijoje tekančius upelius ir jų pavadinimus, bet pamirštama pagrindinė ir didžiausia upė.
„Pro Margučius teka Aulomo upelis, bet tai paprastas griovys. Dar pro šalį teka upė Akmenka. Kokia tai upė, jeigu tai griovelis. Ir visos tos vadinamos upės suteka į Juostą, bet ši upė net nepaminėta, nors įteka į Nevėžį. Todėl, kai skaitau parašymus apie Margučius, tais parašymais netikiu, nors gyvenu Margučiuose“, – stebėjosi ir mintimis dalijosi N. Skeiverys.
