Gruodžio 14, 15 dienomis populiariausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Išvarymas“ atvyksta į Panevėžį. Praeitais metais užmezgusi gražų kontaktą su Panevėžio publika, spektaklio kūrybinė grupė laukia naujo susitikimo.
Emigracijos temas nagrinėjantis spektaklis „Išvarymas“ iš viso jau parodytas daugiau nei šimtą dešimt kartų, taip pat apdovanotas net 6-iais „Auksiniais scenos kryžiais“ ir iki šiol yra labai mylimas žiūrovų. Režisierius ir pagrindiniai aktoriai dalijasi mintimis apie spektaklį ir jo sėkmės paslaptį.
O. Koršunovas: Joks kitas spektaklis neturėjo tokių nuotykių scenoje
Spektaklio režisierius, už „Išvarymą“ pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ Oskaras Koršunovas prisimena pirmąjį rodymą 2011 metais: „Per pirmą spektaklį žiūrovai iš netikėtumo sėdėjo it suakmenėję, nežinodami išeiti ar likti. Liko. Niekada joks spektaklis neturėjo tokių nuotykių scenoje ir tokių reakcijų salėje. Tai visiškas teatro hitas, renkantis sausakimšą salę. Per 100-ąjį spektaklį publika kartu su Vandalu atsistojusi skandavo „Išvarymas“ ir choru keikėsi. Ne todėl, kad „suvandalėjo“ per tuos metus, o todėl, kad prisijaukino Vandalą kaip graikai „Odisėjos“ Kiklopą.
Spektaklis tapo epu apie mūsų kelionę per dykumą link Pažadėtosios Europos. Praeitam tūkstantmetyje emigrantai „Latvijos“ autobusiukais leidosi į nežinomą civilizaciją kaip argonautai į Chalkidikę. Ir tais laikais buvo milžinai Benai, Vandalai, Eglės, žalčių karalienės palikuonės. Istorijos papasakotos emigrantų, dramaturgiškai perrinktos Mariaus Ivaškevičiaus, improvizuojamos aktorių ir palaikomos publikos, tapo fenomenaliu reiškiniu, kuris dar ilgai gyvuos.“
M. Repšys: smagu spektaklio metu pabendrauti su žiūrovais
Vandalo vaidmens kūrėjas, aktorius Marius Repšys, už šį vaidmenį pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ sako: „Labai aiškiai atsimenu žmonių veidus per pirmąjį spektaklį. Kai pasakiau pirmą frazę, mačiau kaip jie atsitraukė… atsilošė kėdėse, išsižiojo, išpūtė akis, žiūri ir nesupranta, kas dedasi. Reikėjo, kad praeitų nemažai laiko, kad jie priprastų prie keiksmažodžių, prie visko. Dabar žmonės jau priima tai labai natūraliai, noriai įsitraukia, kad ir kaip grubiai aš su jais besielgčiau, supranta, kad tai yra spektaklio dalis. Man labai smagu, kad spektaklio metu galiu su jais pabendrauti.
Dabar ir pats kitaip suvokiu emigraciją, išvažiavimą iš savo namų. Ši tema bus aktuali visada, bet spektaklyje ne vien ji – yra ir draugystės tema, yra ir ribinių potyrių. Tarkim, Eglės personažas – savęs nerandanti siela. Čia apie mus. Daug apie mus. „Išvarymas“ man atidarė visas duris, nuo jo prasidėjo mano karjera. Tai man tikrai ypatingas spektaklis ir aš jo tikrai niekada nepaliksiu. Nors kuo toliau tuo fiziškai sunkiau vaidinti, bet nepasiduosiu, nes labai myliu šitą spektaklį.“
K. Cicėnas: „Išvarymas“ primena roko koncertą
„Manau, „Išvarymas“ yra populiarus pirmiausiai dėl to, kad primena gerą roko koncertą. Jame aktoriai turi atiduoti daug jėgų, bet jei viskas pavyksta, tuomet yra nepakartojamas apsikeitimas energija. Antra, yra labai gera dramaturgija. Joje kažkas ypatingo. Temos yra labai mums artimos ir gilios, bet tas gilumas nėra dramatizuojamas, tiesiog parodomas per daugelį aplinkybių, mažų aspektų. Tame ir yra visas žavesys, per tai žiūrovai atpažįsta daug žmogiškų dramų ir tragedijų. Ir paskutinis dalykas – aktorių darbai. Nekalbant apie Vandalą, yra Azimas, Edis ir Benas po N metų ir daug kitų. Sukurti labai gražūs personažai, kuriuos žiūrovai puikiai atpažįsta“, – teigia pagrindinio vaidmens Beno aktorius Kęstutis Cicėnas.
G. Butvilaitė: tai labai tikra ir gyvenimiška istorija
Pagrindinę veikėją Eglę, svajojančią apie garsios fotografės karjerą Londone, vaidinanti Gailė Butvilaitė iki šiol žavisi kolegų palaikymu: „Kaskart ateiti vaidinti man yra didelis malonumas vien dėl to, kad sutiksiu tiek žmonių, kurie palaikys ir įkvėps. Tai tikrai kažkas neįtikėtino. Aš nebijau publikos, labiau jaudinuosi jausdama atsakomybę prieš kolegas, čia juk vaidina geriausi Lietuvos aktoriai.“
Gailė Butvilaitė pati yra patyrusi emigrantės gyvenimą. Kai buvo visai maža su broliu ir tėvais ji išvyko gyventi į Argentiną ir grįžo tik jau sulaukusi pilnametystės. Eglės išgyvenimai aktorei – labai artimi ir šiame spektaklyje ji įžvelgia gilią ir gyvenimišką istoriją: „Vaidinti Eglę nėra lengva, bet visuomet bandau atsiminti, kad svarbiausia yra papasakoti istoriją, o istorija yra labai gili, tikra, iš gyvenimo. Labai gera dramaturgija, ir kuo daugiau vaidinam, tuo daugiau atrandu naujų, gilesnių dalykų. Kaskart šis spektaklis man būna visiškai naujas atradimas.“
V. Anužis: išryškėjo humanistinės temos
Jauną Beną vaidina Kęstutis Cicėnas, o Beną po N metų – jau nugyvenusį gyvenimą, sėdintį neįgaliojo vežimėlyje ir prisimenantį išvykimą į Londoną – įkūnija Vytautas Anužis. Jis sako: „Pats „Išvarymas“ keitėsi, taip kaip ir pati emigracija bei žmonių požiūris į ją – tik todėl spektaklis išliko gyvas. Galingai sustiprėjo humanistinės, filosofinės pjesės gaidos. Nors išoriškai – viskas tas pats, tos pačios mizanscenos… Net mano Beno vežimėlis – tas pats, atlaikė. O mano Benas – keitėsi. Tyrėjas, žmogiškųjų ambicijų įgyvendinimo belaisvis ir kankinys – dabar finale pasiekia nušvitimą: jis negali keršyti Ramiaveidžiui, nes nebegali gyventi pagal „akis už akį, dantis už dantį“ principą. Tokį savo Beną dabar palieku finale – tikrajame nušvitime. Pokytis į gylį, paliečiant žmogaus absoliutaus išsilaisvinimo temą.“
Spektaklis „Išvarymas“, rež. Oskaras Koršunovas, gruodžio 15, 16 d. bus rodomas Panevėžio „Cido“ arenoje.
