Skandalas dviračių sporte: panevėžiečiui treneriui metami kaltinimai žiauriu elgesiu su merginomis

Skandalas dviračių sporte: panevėžiečiui treneriui metami kaltinimai žiauriu elgesiu su merginomis

Mažvydas LAURINAITIS (BNS) / Tomo GAUBIO, LDSF, Tomo MARKELEVIČIAUS (15MIN.LT) nuotr.

V. Indreliūnas.

Traumų nepaisymas, nepagrįstos ir šokiruojančios bausmės jauniems sportininkams bei sunkiai suvokiami darbo metodai, atvedę iki gulėjimo reanimacijoje, sudėtingų operacijų bei psichologinių traumų – tokius sunkius kaltinimus susivieniję tėvai ir buvę auklėtiniai meta Panevėžio R. Sargūno sporto gimnazijos ir Lietuvos jaunių (U-19) merginų dviračių rinktinės treneriui Vytautui Indreliūnui.

Vienai iš buvusių V. Indreliūno auklėtinių darbas su šiuo treneriu kainavo išpjautą blužnį, kiti kentė psichologinį terorą, tačiau esminių pokyčių siekti ir į viešumą kelti kraupias istorijas pradėta tik dabar.  Lapkričio 21 dieną Kaune vyko visuotinis dviračių sporto trenerių susirinkimas.

BIC

Tv3.lt turi šio surinkimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad treneriai išreiškė nepasitikėjimą V. Indreliūnu – balsavimo keliu 61-erių vyras nušalintas nuo U-23 rinktinės trenerio pareigų, o į šią vietą išrinktas Gediminas Kastanauskas. Tam nepritarė tik vienas treneris iš 22.

Vis tik šiems pokyčiams žalią šviesą turės uždegti Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) Vykdomasis komitetas (VK). Kol kas neaišku, kurią dieną jis rinksis. Nepasitikėjimo V. Indreliūnu klausimą susirinkime iškelė vilnietis treneris G. Kastanauskas. Vyro teigimu tokiam sprendimui buvo daugybė priežasčių.

„Netenkino atrankos sistema į rinktinę. Ji buvo padaryta taip, kad mums (kitų trenerių dviratininkams – red. past.) pakliūti į ją beveik nebuvo šansų. Taip pat dėl jo darbo, dėl rezultatų, dėl to, kad sportininkai nenori net eiti į rinktinę, nes žino, kad ten reikės dirbti su juo ir Vitalija Breiviene. Su kiekvienais metais rezultatai tik blogėja, iš jaunių niekas nepereina į aukštesnį lygį, tad situacija tikrai nėra gera“, – tv3.lt sakė G. Kastanauskas.

Dar rimtesni kaltinimai treneriui krenta už darbo metodus, apie kuriuos nebetylėti nusprendė vaikų tėvai ir kai kurie buvę auklėtiniai. V. Indreliūnas rinktinę treniravo kartu su kolege V. Breiviene, jie abu yra DSK „Fortūna“ klubo, kuriam vadovauja Valerijus Konovalovas, treneriai.

Nors V. Breivienė nėra U-19 ar R. Sargiūno gimnazijos trenerė, tačiau tėvų teigimu visada dirbo kartu su V. Indreliūnu ir vadina ją „pilkuoju kardinolu“. „Fortūnos“ klubas yra visateisis LDSF narys, o R. Sargūno gimnaziją viena iš mokyklų-centrų, kuriame ugdomi šalies dviratininkai.

E. Mazurevičiūtė.

Po treniruotės – į reanimaciją

Itin skaudžiai darbą su V. Indreliūnu pamena Edita Mazurevičiūtė, tapusi Europos jaunių treko čempione. Dar 2013 metais ji rinktinės treniruotės metu patyrė traumą, kuri vos nenubraukė visos sportinės karjeros.

Mergina sportavo su Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneriu Algimantu Buivydu. Sportininkė pripažįsta, kad vien buvimas kito trenerio auklėtine kliuvo V. Indreliūnui.

„Rinktinėje važiavo vien jo mergaitės. Aš buvau ta, kuri geriausiai važiuoja, todėl kitos jautė konkurenciją ir labiausiai nemėgo, nes atėjau iš kito trenerio. Visada buvau užspausta“, – bendraudama su tv3.lt skaudžius prisiminimus pradėjo E. Mazurevičiūtė.

Minėtais metais Utenoje vyko daugiadienės varžybos, kurias ir laimėjo mergina. Ji pamena, kad nesustojo padėti griuvusiai komandos narei, nes norėjo būti pirma.

„Tada atrodė, kodėl turiu padėti žmonėms, kurie manęs net negerbia?“, – dabar retoriškai klausia ji.

Vis tik toks poelgis netrukus atsirūgo. Kitą dieną buvo numatyta treniruotė. Į bazę atvykusi E. Mazurevičiūtė sutiko trenerį, kuris liepė pasikeisti dviračio ratus iš varžybinių į paprastus. Vis tik merginai atėjus iš rūbinės, ratai jau buvo pakeisti.

„Nežinau, kas man pakeitė tuos ratus – ar treneris, ar kažkam liepė juos pakeisti. To tikrai nežinau“, – istoriją tęsė ji. Pravažiavus vos 20 kilometrų nuo dviračio nušoko priekinis ratas. Dviratininkė krito, o priekinė ašis pataikė tiesiai į blužnį.

„Mano veidas buvo nubrozdintas, visas kraujuotas. V. Indreliūnas įdėjo ratą atgal ir sako „važiuok“. Buvau tokioje stresinėje situacijoje, kai nesupranti, kas vyksta. Net atsistojus buvo silpna. Treneriui pasakiau, kad gal aš atsisėsiu į mašiną, nes blogai jaučiuosi. Jis man pasakė „ne, baigsi treniruotę“. Sėdau ant dviračio, bet buvo taip negera, kad privažiavau iškėlusi ranką. Dar kartą pasakiau, kad man tikrai negera ir silpna. Bet jis liepė per visą miestą važiuoti laikantis ranka už automobilio durelių – tempė mane, kad aš vis tiek važiuočiau dviračiu ir net nesodino į automobilį.

Mergina sportavo su Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneriu Algimantu Buivydu. Sportininkė pripažįsta, kad vien buvimas kito trenerio auklėtine kliuvo V. Indreliūnui.

„Rinktinėje važiavo vien jo mergaitės. Aš buvau ta, kuri geriausiai važiuoja, todėl kitos jautė konkurenciją ir labiausiai nemėgo, nes atėjau iš kito trenerio. Visada buvau užspausta“, – bendraudama su tv3.lt skaudžius prisiminimus pradėjo E. Mazurevičiūtė.

Minėtais metais Utenoje vyko daugiadienės varžybos, kurias ir laimėjo mergina. Ji pamena, kad nesustojo padėti griuvusiai komandos narei, nes norėjo būti pirma.

„Tada atrodė, kodėl turiu padėti žmonėms, kurie manęs net negerbia?“, – dabar retoriškai klausia ji. Vis tik toks poelgis netrukus atsirūgo. Kitą dieną buvo numatyta treniruotė. Į bazę atvykusi E. Mazurevičiūtė sutiko trenerį, kuris liepė pasikeisti dviračio ratus iš varžybinių į paprastus. Vis tik merginai atėjus iš rūbinės, ratai jau buvo pakeisti.

„Nežinau, kas man pakeitė tuos ratus – ar treneris, ar kažkam liepė juos pakeisti. To tikrai nežinau“, – istoriją tęsė ji. Pravažiavus vos 20 kilometrų nuo dviračio nušoko priekinis ratas. Dviratininkė krito, o priekinė ašis pataikė tiesiai į blužnį.

„Mano veidas buvo nubrozdintas, visas kraujuotas. V. Indreliūnas įdėjo ratą atgal ir sako „važiuok“. Buvau tokioje stresinėje situacijoje, kai nesupranti, kas vyksta. Net atsistojus buvo silpna. Treneriui pasakiau, kad gal aš atsisėsiu į mašiną, nes blogai jaučiuosi. Jis man pasakė „ne, baigsi treniruotę“. Sėdau ant dviračio, bet buvo taip negera, kad privažiavau iškėlusi ranką. Dar kartą pasakiau, kad man tikrai negera ir silpna. Bet jis liepė per visą miestą važiuoti laikantis ranka už automobilio durelių – tempė mane, kad aš vis tiek važiuočiau dviračiu ir net nesodino į automobilį.

„Dievo bausmė“

V. Indreliūnas į ligoninę aplankyti E. Mazurevičiūtės buvo užsukęs vos kartą – penkioms minutėms. Tačiau atsiprašyti neketino, nes nesijautė kaltas dėl to, kas įvyko. Buvo užsukusios ir komandos draugės. „Jos perdavė, kad treneris prieš sekančią treniruotę pasakė, kad ją (E. Mazurevičiūtę, – red. past.) čia dievas nuskriaudė“, – apie incidentą su nukritusiu ratu pasakojo ji. Išėjusi iš ligoninės E. Mazurevičiūtė nemaloniai prisimenama prasilenkimus sporto bazėje su V. Indreliūnu.

„Po šio įvykio jis į mane žiūrėjo kaip į šiukšlę, net nesisveikino. Norėjau kreiptis į teismą. O jeigu man būtų nuslydusi ranka? Būčiau juk po ratais nukritusi. bet kažkodėl pabijojau“, – teigia ji.

Tai esą ne vienintelis prastas prisiminimas iš darbo su V. Indreliūnu: „Visą laiką reikėdavo svorį mesti, nesvarbu, kaip tu atrodai, kaip jautiesi, koks tavo svoris – turi numesti, bet kartu turi suvalgyti viską, kas tau paduota“.

Panašias istorijas tv3.lt portalui pateikė ir tėvai, kurių atžalos ilgiau ar trumpiau sportavo pas V. Indreliūną.

Liepė grįžti pačiai Net keli tėvai, paprašyti apibūdinti trenerį, jį pavadino „psichologiniu smurtautoju“ ir „manipuliatoriumi“. Jis mėgdavo ir netradicines bausmes, kurios dažnai prasilenkdavo su sveiku protu.

Ona Stepanavičienė, kurios dukra Regina sportavo pas V. Indreliūną, pamena košmarišką vakarą. Po vienų varžybų R. Steigvilaitei ir kitam auklėtiniui Erikui Šidlauskui treneris liepė važiuoti namo dviračiu.

„Varžybos vyko Utenoje ir ji ten prastai pasirodė – lyg ir užėmė trečią vietą. V. Indreliūnas jai ir E. Šidlauskui skyrė bausmę, kad iš Utenos į Panevėžį turėjo grįžti dviračiu patys. Tada jau buvo vakaras, kaip tik tą dieną buvo didelė liūtis ir važiuoti šimtą kilometrų. Juos galėjo ir automobilis nutrenkti. Bet kitaip nebūtų grįžę į bendrabutį, nes treneris pasakė, kad nenusipelnė važiuoti autobusu. Dukra visą kelią verkė, o aš pergyvenau, kad nenutrenktų jos niekas. Dėl liūties tą dieną matomumas buvo labai blogas. Mano vyras yra tolimų reisų vairuotojas. Jis važiavo į darbą būtent tuo keliu. Žiūrėjo į visas pakeles, kad neduok dieve kažkur neatrastų jos“, – prisiminė merginos mama.

Po tokios kelionės R. Steigvilaitė susirgo plaučių uždegimu. Ir tai nebuvo vienintelis toks atvejis – kartą dar su trimis kolegėmis po varžybų ji buvo priversta grįžti iš Rygos į Panevėžį, o sykį paklydo Ispanijos kalnuose.

„Treneris važiavo iš paskos, bet tai jam atsibodo, nes komanda nuvažiavo į priekį. Jis aplenkė Reginą ir pasakęs, kad pasivys pati, nuvažiavo. Regina įvažiavo į kalną, komandos nebematė, o ten buvo kelio iššsišakojimas. Ji paklydo, penkias valandas važinėjo ir ieškojo, kaip grįžti iki vietos, kurioje buvo apsistoję“, – dar vieną trenerio auklėjimo metodą prisiminė Reginos mama.

Gyvenant Ispanijoje iš merginų, mamos O. Stepanavičienės teigimu, buvo dažnai atimami telefonai, banko kortelės, taip esą baudžiant už blogą elgesį. Galiausiai toks trenerio elgesys privedė prie to, kad R. Steigvilaitė metė sportą.

„Kaip ji pasakė: jeigu būtų buvę kiti treneriai, aš nebūčiau metusi sportuoti. Turėjo gabumų ir pasiekė rezultatų, bet dėka tokių trenerių metė“, – pripažįsta Ona.

Rūkymas mašinoje

Daiva Šideikienė, kurios du vaikai – Povilas ir Toma lankė treniruotes pas V. Indreliūną, ilgai neužsibuvo šio specialisto globoje. Toma treniruotes metė po vienų varžybų, kai važiuojant į Uteną V. Indreliūnas ir V. Breivienė visą kelią rūkė mašinoje, o vėliau nepelnytai apšaukė mergaitę dėl prasto rezultato, nors ji padėjo griuvusioms kolegėms.

Rūkymą mašinoje įvardijo visi kalbinti tėvai ir sportininkai – treneriams nerūpėdavo, kad visą kelią jaunuoliai turi kvėpuoti rūkalų dūmais, nuo kurių prasmirsdavo plaukai, įsiskaudėdavo galvas. Kitas D. Šideikienės sūnus – Povilas – buvo ne kartą baustas ir turėdavo vienas plauti visą sporto bazę.

„Vyko varžybos Klaipėdoje, buvo labai karšta. Sūnus laimėjo prizinę vietą, o po varžybų Indreliūnas jam liepė padaryti budėjimo grafiką, pagal kurį vaikai pasikeisdami turi plauti bazę. Jis grįžęs iš tų varžybų nesudarė grafiko, nes buvo perkaitęs saulėje, vėmė, buvo bloga. Tai jam skyrė bausmę – papildomai dar savaitę plauti bazę. Tada vėl nustatė dieną, iki kada turi sudaryti grafiką. Jis vėl nespėjo ir vėl gavo plauti bazę. Tai sūnus tris ar keturias savaites plovė ją“, – teigia D. Šideikienė.

Ji buvo viena tų mamų, kuri nebijodavo pasipriešinti V. Indreliūnui ir garsiai kalbėti – trenerio tinkamumą darbui į viešumą kėlė ne kartą.

Liko viena auklėtinė

Praėjusią savaitę pas V. Indreliūną Panevėžio R. Sargiūno gimnazijoje liko sportuoti vos viena auklėtinė – Akvilė Giedraitytė. Visos kitos perėjo sportuoti pas kitus trenerius.

„Tai juk baisus žmogus… Tai yra, kas liečia vaikus, psichologinis smurtautojas. Jis nenormalus yra“, – perėjimo priežastį įvardijo vienos jau buvusios auklėtinės mama Jūratė Jonikienė. – Kai išveždavo vaikus į Ispaniją, atimdavo telefonus, kad tėvams nepaskambintų. Telefonai nuolat jo stalčiuje gulėdavo, nes labai blogi vaikai ir reikia sportuoti. Dovilė negalėdavo suvalgyti visko, o jai sakydavo nepakilsi, kol nesuvalgysi. Pinigai yra išleisti ir privalai suvalgyt. Apsivemsi, bet turi ryti. Nori ar nenori, niekam neįdomu. Penktadienį dukra pasakė, kad jeigu dar nueis pas jį į treniruotę, tai išprotės. Dukra nueina iki bazės durų, o jai jau rankos pradeda drebėti. Kai pamato jį, pulsas šoka iki 130. Tai apie kokį treniravimą mes galime kalbėti?“.

J. Jonikienė ir kitas tėvas – Kęstutis Patinskas, kurio dukra Paulina sportavo pas V. Indreliūną, taip pat užsimena apie sunkiai sukalbamą trenerio būdą. To pavyzdys – artėjančios šventės. V. Indreliūnas planavo surengti stovyklą prieš pasaulio čempionatą ir jos pradžią numatė gruodžio 25 dieną – per Šv. Kalėdas. Tėvai siūlė, patys atvežti savo vaikus į stovyklą, bet prašė jos startą atidėti bent iki antros Šv. Kalėdų dienos. Vis tik toks siūlymas tik įsiutino trenerį.

„Buvo labai stipriai užsispirta, kad gadiname pasiruošimą pasaulio pirmenybėms“, – sako K. Patinskas.

Nežmoniški krūviai

Kęstutis savo dukrą į dviračių sportą atvedė po trejų metų plaukimo treniruočių. Tada merginai buvo atlikti testai, parodę puikią sveikatos būklę. Neseniai tėvas vėl atliko sveikatos patikrą, kuri jau nekėlė tiek daug džiaugsmo. Per keletą darbo metų su V. Indreliūnu, kai kurie dukros raumenys tiesiog „sunyko“ – jiems nebuvo skiriamas visiškai joks dėmesys.

„Vaikai nuolat skundėsi labai dideliais krūviais. Kai pasižiūrėjau dienoraštį, tai… Jos trylika dienų iš eilės sportavo su vidutiniu 158 dažnių širdies pulsu. Jeigu tą parodyčiau specialistams.. Tai yra žiauru“, – stebėjosi K. Patinskas.

P. Patinskaitė pastaruoju metu jautė ir kelio skausmus, bet V. Indreliūnas liepė toliau sportuoti ir merginą kaltino tinginiavimu ir simuliavimu. Merginos tėvas neatmeta galimybės, kad kreipsis į teismą ir sieks, kad V. Indreliūnui bei V. Breivienei būtų panaikintos trenerių licenzijos, jeigu LDSF nuspręs ir toliau jiems patikėti jaunųjų sportininkų ugdymą.

Šie treneriai turi ir kitų teisinių rūpesčių – 2017 metais jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo meistriškumo pakopų (MP) klastoijimo 2015-2016 metų laikotarpiu. Kol kas neaišku, kaip baigsis šis procesas ir ar trenerių kaltė bus įrodyta. Kita byla taip pat guli teisme – joje treneriams metami kaltinimai, kad Biržuose sukūrė fiktyvią dviratininkų grupę ir už ją gaudavo atlyginimą.

R. Bakutis.

Apie elgesį nieko negirdėjo

Tv3.lt bandė susisiekti su žiauriais kaltinimais apipiltu treneriu, tačiau jo telefonu atsiliepė V. Indreliūno atstove prisistačiusi moteris. Išgirdusi, apie ką norima kalbėti, ji tepasakė, kad „V.Indreliūnas nebendraus ir į visus klausimus atsakys per savo advokatę teisiniu keliu“. Daug sukalbamesnis šiuo klausimu buvo LDSF prezidentas Romualdas Bakutis. Jis tvirtino, kad niekada nėra girdėjęs šių istorijų ir tėvų skundų dėl V. Indreliūno darbo.

R. Bakutis patvirtino, kad trenerio klausimas bus sprendžiamas VK posėdžio metu. „Panevėžyje vyksta kažkokios peštynės. Kai gausime medžiagą žiūrėsime, kokia ten problema. Lauksime VK posėdžio ir tada galėsime komentuoti. Mes labai gerbiame ir visada atsižvelgiame į trenerių poziciją. Jau girdžiu, kad ir vaikai išeina iš trenerio Indreliūno. Tų kalbų daug. Trenerių dauguma žino situaciją ir į ją reikia atsižvelgti, bet spręs VK. Šiuo metu tikrai nežinau, kas vyksta Panevėžyje. Rimtai tą klausimą nagrinėsime, nes norime, kad dirbtų jauni, pozityvūs žmonės“, – tv3.lt tvirtino jis.

Tiesa, tv3.lt žiniomis, LDSF federacija yra gavusi ne vieną skundą dėl V. Indreliūno ir V. Breivienės elgesio, tačiau taip ir neaišku, kokį dėmesį jiems skyrė. Raštus federacijai rašė ir portalo kalbintos mamos, tačiau niekada nesulaukdavo atsakymų į juos.

D. Šideikienė yra rašiusi visiems, kam įmanoma – federacijai, R. Sargūno gimnazijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui, net Seimo kontrolieriui, bet visais atvejais sulaukdavo tik tylos.

Inreal

Lukdas

Tropikų saulė

Dizainas

Sirse

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.