Šiurpi statistika: kasmet iš Lietuvos žemėlapio išbraukiama dešimtys ištuštėjusių gyvenviečių

Pernai iš Lietuvos žemėlapio dingo 32 gyvenvietės, praneša TV3 žinios. Kaimuose niekas nebegyvena, todėl buvo nuspręsta panaikinti ir vietovardžius.

Šiemet iš žemėlapio išbrauktos 32 gyvenvietės

Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas sako, kad kaimų be gyventojų seniūnijos teritorijoje – daug. Net septynios gyvenvietės iš 29 nebeturi gyventojų.

„Kaimų pavadinimai išlikę, o gyventojų nėra. Kai kur griuvėsiai, kai kur namelis dar išlikęs. Labai norint gal ir rekonstruoti jį būtų galima, bet gyventojų neturime“, – sako A. Kundrotas.

Tuščias stovi ir buvęs dvaras Bulotiškėse, Lazdijų rajone. Dar neseniai čia gyveno žmonės, tačiau dabar nebėra nė vieno gyventojo. Dvaro langai užkalti, pastatai palikti sunykti. Paskutinis gyventojas Mastaukos kaime, Lazdijų rajone, mirė prieš kelerius metus. Jo sodyba liko tuščia.

Būdviečio seniūnas sako, kad kaimai nyksta labai sparčiai ir nemano, kad situacija pasitaisys. „Mūsų seniūnija yra gana nuošali nuo pagrindinių centrų, net nuo rajono centro. Jaunimas žiūri, kur atlyginimai didesni – mieste ar užsienyje. Išlieka senukai“, – situaciją rajonuose apibūdina seniūnas A. Kundrotas.

Nori pabėgti ir dar kaimuose gyvenantys vietiniai

Vietiniai sako, kad atokiuose rajonuose dabar daugiau laidotuvių nei krikštynų. „Žmonės sensta, jaunimas išvažiuoja, sodybos lieka tuščios ir kaimai nyksta“, – kalbėjo vietinis gyventojas.

„Niekas nenori gyventi kaime, – sako kitas sutiktas vyras. – Ir mano sūnus nori pabėgti į miestą. Dar gyvena kaime, bet nori pabėgti.“ Kaimai nyksta visoje Lietuvoje. Vien Vilkaviškio rajone šįmet išbraukta dešimt gyvenviečių.

Vilkaviškio savivaldybės atstovas Edmundas Rumbinas teigia, kad įtakos tokiam sprendimui turėjo ne viena sąlyga: nebeliko gyventojų, nėra registruotų sklypų, dalis gyvenviečių buvo susiliejusios su miesteliais ar kitomis gyvenvietėmis.

Per dešimtmetį Lietuvoje dėl įvairių priežasčių oficialiai panaikinta per pustrečio šimto vietovių. Specialistai sako, kad kaimų tuštėjimas susijęs ir su valstybės politika stambinti žemės ūkius. Smulkiųjų ūkių kasmet mažėja, o daugiau pragyvenimo šaltinių žmonės kaime tiesiog neranda. Smarkiai emigracijos paveikta ir Radviliškio rajone esanti Tyrulių seniūnija. Kadaise klestėjęs

Tyrulių miestelis dabar primena miestą – vaiduoklį. Čia ištuštėjo ne tik sodybos, bet ir daugiabučiai.

Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas prieš kelerius metus DELFI teigė, kad kai kurie kaimai taip ištuštėjo, kad juose beliko po vieną sodybą. Vis dėlto visi pastatai ten oficialius savininkus turi.

„Gal tik atrodo, kad pastatai apleisti, jie yra nugyventi, bet ten yra kažkokie savininkai, tiesa, informaciją apie turto sandorius mes ne visada ir gauname, patys nesužinom, kas kur ką nupirkę. Bet visur yra šeimininkai, tik vieni tvarkosi, o kiti senyvo amžiaus gal jau nelabai gali susitvarkyti. Daug namų yra nusipirkę miesto žmonės, gal su laiku susitvarkys. Atvažiuoja į kaimą pailsėti, pabaliavoti“, – kalbėjo R. Liukumas.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liks tik svaja

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą, sako, kad 3 milijonai gyventojų Lietuvoje liks tik svaja – per artimiausius 5-erius metus susitrauksime dar stipriau.

„Lyginant su 2017 m. sausio 1 d., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, (2,8 mln. gyventojų), net vadovaujantis optimistiniu scenarijumi, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc. (iki 2,69 mln. gyventojų). Tai – tik tyrimo rezultatai, keliant prielaidą, kad 2017–2021 m. demografinės tendencijos bus panašios į 2012–2016 m.

Tikrovėje gyventojų skaičius bus kitoks – labai didelė tikimybė, kad dar mažesnis, nei paskaičiuotas. Regioniniu aspektu, gyventojų kaitos tendencijos išliks gana nevienodos, kartais net priešingos. Tyrimo duomenimis, gyventojų skaičius sparčiai mažės Šiaurės Rytų, o ypač – Šiaurės Lietuvos savivaldybėse“, – patikino R. Tučas.

„Tikėtina, kad sparčiausiai nykstančiuose regionuose esančių didesnių miestų (Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Utenos) gyventojų skaičiaus mažėjimą šiek tiek pristabdys į didesnius miestus persikėlę mažesnių kaimyninių savivaldybių gyventojai, o „žiedinės“ Šiaulių r., Panevėžio r., taip pat Alytaus r. savivaldybės lėčiau trauksis dėl suburbanizacijos proceso – didesnių miestų gyventojų persikėlimo į priemiestines zonas“, – dėstė R. Tučas.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Katinų gyventojai vasarą baigė susitelkę bendrai veiklai

confident-noyce

Koronavirusas pakoregavo ir santuokas: Panevėžyje susituokė net trečdaliu mažiau porų nei pernai

confident-noyce

Lietuvoje fiksuojamas mažiausias aštuonių mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau