Siūloma leisti visoje Lietuvoje jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą su valstybės parama.
Geografiškai neriboti tokios galimybės siūlo tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisai, jaunos šeimos įgautų galimybę gauti paramą įsigyjant pirmąjį būstą visoje šalies teritorijoje, taip pat būtų atsisakyta prievolės nekilnojamojo turto registro valdytojui skelbti vidutines nekilnojamojo turto vertes.
Projektą parengęs G. Paluckas mano, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas išskaidrins nekilnojamojo turto vystymo sektorių, nes šiuo metu šio įstatymo naudos gavėjai yra tik keliuose šalies regionuose veikiantys nekilnojamojo turto vystytojai.
Galiojantis įstatymas apriboja teisę jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą su valstybės parama regionuose, kuriuose vidutinė nekilnojamojo turto kaina didesnė.
g. Palucko duomenimis, šiuo metu yra apribota galimybė pasinaudoti šia parama Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), kurortiniuose miestuose, tačiau pagal dabartinius skaičiavimus į ribojimą patenka ir vidutinio dydžio miestai (pvz. Utena).
Įstatymo pataisą parengusio G. Palucko nuomone, dabartinis įstatymas skatina ydingą miestų ir šalies regionų planavimą.
„Įstatymo nuostatos skatina miestų ir šalies regionų rajonų ekstensyvią plėtrą, nekilnojamojo turto vystytojams suteikia paskatas kurti priemiestinio tipo gyvenvietes regionuose, kurios bus didžiųjų miestų „kolonijomis“, o ne integralia regionų dalimi. Tokiu būdu žmonės apsigyvendami regione realiai gyvena didmiestyje. Gyvendami regione jie dirba, savo vaikus veda į mokyklas ir vaikų darželius didmiestyje, taip nepateisinamai apkraudami didmiesčių transporto, švietimo ir socialinę infrastruktūrą. Tokia ekstensyvi plėtra yra netvari ilguoju laikotarpiu“, – mano G. Paluckas.
Dabartinis įstatymas, jo nuomone, nepateisinamai apriboja dviejų trečdalių Lietuvos jaunimo galimybes sukūrus šeimą įsikurti ten, kur jie gyvena. Anot parlamentaro, Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais miestuose Lietuvoje gyvena 296 tūkstančiai asmenų priskiriamų jaunimo kategorijai (14–29 m.), kai kaimo vietovėse –161 tūkstantis.
Kaip pastebi įstatymo pataisą parengęs G. Paluckas, visos jaunos šeimos, nepaisant to, kur jos gyvena, susiduria su tokiomis problemomis kaip aukštos nekilnojamojo turto kainos, sunkumai sukaupti pradinį įnašą.
Jis siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
