Savanoriškais pagrindais neatlygintinai šiuo metu dirbantiems neetatiniams aplinkos inspektoriams siūloma mokėti atlyginimą. Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas.
Jeigu Seimas pritartų, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už darbą atliekant neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigas būtų apmokama, išskyrus atvejus, kai yra pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis. Siūloma, kad neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus valandinis darbo užmokestis būtų prilygintas minimaliajam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniųjų specialistų valandiniam atlygiui. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus darbo krūvis per 3 mėnesius negalėtų viršyti 120 darbo valandų.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo apmokėjimui L. Jonauskas siūlo naudoti biudžeto lėšas, gautas už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. Seimo nario prognozėmis, įstatymui įgyvendinti metams gali prireikti apie 400 tūkst. eurų.
L. Jonausko nuomone, užmokestis už darbo valandas galėtų motyvuoti neetatinius inspektorius aktyviau įsitraukti į Lietuvos aplinkosaugą, pritraukti į ją naujų žmonių.
Parlamentaras apgailestauja, kad neetatinių inspektorių gretos dramatiškai mažėja.
„Buvo laikas, kai aplinkosaugos sistemoje veikė apie 700 neetatinių inspektorių. Manėme, kad neetatinių inspektorių skaičius pasieks 1000, tačiau nuo 2017 metų Seimui panaikinus kai kurias jų teises, inspektorių skaičius sumažėjo daugiau nei perpus“, – sako L. Jonauskas.
Dokumento aiškinamajame rašte parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad per paskutinius metus pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus skaičius išaugo nuo 15 040 pranešimų 2022 metais iki 19 490 2023 metais.
Tuo tarpu, anot L. Jonausko, Aplinkos apsaugos departamentas, atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu ir ne visada gali operatyviai reaguoti į pranešimus.
„Pabandykite savaitgalį pranešti apie kokį aplinkosaugos pažeidimą ir į įvykio vietą išsikviesti tuo metu budintį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną. Kartais vienas pareigūnas turi reaguoti į iškvietimus už šimto kilometrų ir dengti didžiulę teritoriją. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų trūkumo reagavimo į aplinkosauginius nusižengimus laikas ilgėja, o žala aplinkai per tą laiką gali reikšmingai didėti. Manau, kad motyvuoti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali ne tik padėti pareigūnams, bet taip pat su laiku ir papildyti jų gretas, pomėgį pamažu paversdami darbu“, – sako L. Jonauskas.
Šiuo metu galiojantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numato, kad aktyviai dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
