Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atmetus „laisvietės“ Ievos Pakarklytės siūlymą sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, politikė neatmeta galimybės inicijuoti tai reglamentuojantį įstatymo projektą. Pasak jos, VLKK paaiškinimas, esą siūlymas prieštarautų įprastiems moterų pavardžių darybos principams, susiformavusiems dar prieš keletą šimtmečių, nėra tikslingas, kadangi, pabrėžia I. Pakarklytė, tiek visuomenė, tiek ir kalba keičiasi, todėl būtina atsižvelgti į šiuolaikinius poreikius.
Sausio pradžioje I. Pakarklytė kreipėsi į VLKK dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. Pavyzdžiui, Šarka vietoje Šarkė ar Pelėda vietoje Pelėdė. Vis tik, VLKK siūlymą atmetė.
„Lietuvių kalbos asmenvardžių sistema savita, nusistovėjusi per keletą šimtmečių ir įtvirtinta Lietuvai atkūrus valstybę ir paskelbus valstybės kalba tik lietuvių kalbą prieš šimtmetį. Dabartinės valstybės kalba – taip pat lietuvių, išimčių daroma tam tikrose specialiose srityse“, – rašoma VLKK pateiktame rašte.
VLKK nurodė, kad siūlymas „prieštarautų įprastiems lietuvių moterų pavardžių darybos principams, skatintų kitus lietuvių kalbai nebūdingus moterų pavardžių variantus“.
„Tai, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai. Todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma“, – rašoma I. Pakarklytei perduotame VLKK sprendime.
I. Pakarklytė tikina ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės diktuojamus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi.
„Man argumentų iš tikrųjų pristigo, nes yra faktas, kad taip buvo šimtmečiais, bet reikia atsižvelgti į Lietuvos istoriją, kiek laiko ji buvo okupuota, kaip, galų gale, atrodė pavardžių daryba ir kokios buvo baltiškos pavardės, nes jos buvo sietos originaliai su galūne -ė, o priesaginės, rodančios, kad yra ištekėjusios moterys, yra atėję labiau iš kitų šalių tradicijų. Tai istorija yra marga, mūsų kalba keičiasi, žmonės mato ją ir vartoja kitaip, o į tuos šiuolaikinius poreikius reikia atsižvelgti“, – Eltai teigė I. Pakarklytė.
„Ir sulaukiu tokių signalų tiek iš moterų, tiek iš vyrų, kad, norint susikeisti po santuokos pavardę, kai vyro pavardės galūnė yra a, pavyzdžiui, Šarka, tai moteriai lieka variantai Šarkienė arba Šarkė. O tai skamba nenatūraliai, kartais nelogiškai“, – aiškino „laisvietė“.
Laisvės partijos narės teigimu, VLKK sprendimas neužveria galimybių ir toliau siekti pakeitimų, todėl politikė neatmeta galimybės pavasario Seimo sesijoje inicijuoti įstatymo projektą.
„Diskusija prasideda ir tai yra labai sveika… Pavasario sesija artėja, palaukime iki kovo mėnesio, o tada matysime, kaip detaliau viskas dėliojasi. Tikrai neatmetu tokios galimybės kaip įstatymo inicijavimas“, – aiškino ji.
