Šių metų vasaros karščiai Europoje šienavo gyvybes: ateityje bus dar blogiau

Šių metų vasaros karščiai Europoje šienavo gyvybes: ateityje bus dar blogiau

Gismeteo.lt / Pexels.com nuotr.

Nors kalendoriuose ir ruduo, visgi, apie karščiu alsavusią vasarą kalbos netyla iki šiol.

Sekmadienį Prancūzijos sveikatos ministrė paskelbė, kad vasaros karštis, kuris daugelyje Europos vietų nustatė naujus aukščiausios temperatūros rekordus, šalyje pražudė 1500 žmonių.

Jos teigimu, šių metų birželį ir liepą Prancūzijoje fiksuota 18 karščio bangos dienų.

BIC

Karščio bangos metu birželio 25–30 d., buvo pasiektas naujas nacionalinis karščio rekordas, kuomet Gallargues-le-Montueux, Gardo departamente, fiksuota 45,8°C temperatūra, skelbia Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija.

Liepos 25 d. Paryžiaus maksimalioji temperatūra siekė 42,6°C.

Pastangos padėjo išgelbėti gyvybes

Buzyn teigimu, viešųjų ryšių kampanijos, kurių tikslas buvo skleisti informaciją apie karščio pavojus, šią vasarą Prancūzijoje padėjo išgelbėti daugybę gyvybių.

Ji pabrėžė, kad šių metų mirčių buvo gerokai mažiau nei 2003 metų karščio bangos metu, kuomet ji pareikalavo 15000 gyvybių.

Karštis gyvybes šienavo ir kitur

Greta Prancūzijos, praėjusio birželio mėnesio karščio banga rekordines temperatūras pasiekė ir septyniose kitose Europos valstybėse, tarp kurių ir Vokietija.

Daugiau nei 200 meteorologinių stočių Vokietijoje birželio 26 d. buvo viršyta arba pasiekta aukščiausia birželio mėnesio temperatūra.

Liepos mėnesio pabaigoje, dėl karščio bangos Jungtinėje Karalystėje užfiksuotos papildomos 614 žmonių mirtys.

Tuo tarpu Nyderlanduose dėl alinančių karščių vos per savaitę žuvo apie 400 žmonių.

Nacionalinė Olandijos statistikos agentūra „CBS“ apskaičiavo,  kad savaitę pradedant nuo liepos 22 d. iš viso mirė 2964 asmenys.

Daugiausia mirčių fiksuota Nyderlandų rytuose, kur temperatūros buvo aukštesnės ir karščio banga tęsėsi ilgiau nei kitose šalies vietose.

Ateityje bus dar karščiau, mirtingumas gali išaugti

Mokslininkai skelbia, kad mažiausiai 20 dienų per metus, beveik kas trečias pasaulio gyventojas, yra priverstas kęsti gyvybei pavojingo lygmens karštį. Tačiau iki amžiaus pabaigos šis skaičius gali gerokai išaugti.

Nustatyta, kad maždaug 13 proc. visų Žemės sausumos plotų, kuriuose gyvena apie 30 proc. visos pasaulio žmonių populiacijos, 2000 metais susidūrė su 20 ar daugiau gyvybei pavojingų ir mirtimi grasinančių karščio sąlygų. Kaip manoma, šis skaičius tik augs.

Mokslininkai nustatė, kad net ir dėjus didžiules pastangas šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų mažinimui, beveik 50 proc. visos žmonijos jau 2100-aisiais per metus bus priversti kęsti 20 ar daugiau ekstremalaus karščio dienų.

Jeigu jokių pokyčių nebus imtasi, tuomet šis skaičius gali šoktelti ir iki 74 proc.

Pažeidžiamiausios visuomenės grupės, pavyzdžiui, senyvo amžiaus, silpnos sveikatos žmonės arba tiesiog neturintys galimybės įsirengti oro kondicionavimo sistemas, ir toliau liks karščio bangų mirčių taikinyje. Intensyviai senėjanti kai kurių valstybių visuomenė, gali būti ypač jautri ateities karščio bangoms.

Tyrėjai teigia, kad bėgant laikui klimato kaitos poveikis nebeskaičiuojamas besikeičiančiais laipsniais, tačiau vertinamas per prarastų gyvybių prizmę. Skamba kraupokai, tačiau tai tiesa.

Mokslininkai perspėja, kad jau iki šio amžiaus pabaigos dėl klimato kaitos išaugę ekstremalių orų atvejai kasmet pražudys po 150000 žmonių. Įspėjama, kad tai aiškus pavojaus signalas apie mirtinus klimato kaitos padarinius.

Mokslų daktaras Giovanni Forzieri iš Europos komisijos Jungtinio mokslų centro yra pasakęs: „Klimato kaita yra viena didžiausių XXI-ojo amžiaus globalių grėsmių žmonių sveikatai, o jos keliamas pavojus visuomenei yra glaudžiai susijęs su orų sąlygomis susijusiomis rizikomis. Jeigu skubiai nebus pažabotas globalinis atšilimas ir nebus imtasi būtinų priemonių, maždaug 350 milijonų europiečių jau šio amžiaus pabaigoje atsidurs ekstremalių ir žalingų klimato reiškinių taikinyje“.

Išsiaiškinta, jog per paskutinius septynis dešimtmečius, ekstremalaus karščio dienų skaičius Europoje stabiliai augo, o ekstremalaus šalčio dienų – sumažėjo. Apie tai skaitykite:  Europa šyla kur kas greičiau nei manyta anksčiau

Teigiama, kad temperatūra tik kils aukštyn ir jeigu mes nedarysime nieko su emisijomis, kurios skatina klimato kaitą, tuomet karščio bangos dabar pasiekiančios 42 laipsnių kaitrą, dar iki 2050 metų pasipildys trimis laipsniais ir sieks jau 45 laipsnius. Daugiau skaitykite čia: Europą kepinusios karščio bangos – ne pabaiga: bus dar blogiau

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.