Europos Sąjungos klimato stebėsenos tinklas paskelbė, kad 2020 metų balandis susilygino su 2016 metų balandžio mėnesiu ir tapo karščiausiu balandžiu nuo pat stebėjimų pradžios.
Šis naujausias pranešimas prisideda prie nerimą keliančių rekordus laužančių temperatūrų tendencijų, kurios fiksuotos pirmąjį šių metų ketvirtį.
„Copernicus“ klimato kaitos programa („The Copernicus Climate Change Service (C3S)“) pranešė, kad globalios 2020 metų balandžio mėnesio temperatūros buvo tik statistiniu požiūriu nereikšmingu 0,01°C laipsnio žemesnės už 2016 metų balandžio rezultatą.
Toks rezultatas dar kartą rodo, kad 2020 metai, tikėtina, taps karščiausiais metais istorijoje.
Globaliu mastu, regionai, kurie dažniau susidūrė su aukštesnėmis už vidutines temperatūromis, buvo Sibiras, šiaurinė ir centrinė Grenlandija, Aliaskos pakrantė, tam tikros Antarktidos dalys ir Arkties vandenynas.
Poliariniuose regionuose taip pat būta mažiau jūrų ledo, lyginant su 1981–2010 metų vidurkiu.
Globaliai vidutinei temperatūrai toliau kylant, lokalios temperatūros gali netikėtai svyruoti į vieną ar kitą pusę. Balandžio mėnesį tai daugiausia fiksuota centrinėje Kanadoje ir pietinėje bei pietrytinėje Azijoje, kur mėnesis buvo vėsesnis nei įprasta.
Didesnėje Europos žemyno dalyje mėnesis buvo sausesnis ir karštesnis. Vakarinėje žemyno dalyje registruotos aukštesnės už vidutines temperatūros, o šiaurės rytinėje – vėsesnės už vidutines. Lietaus daugiausia sulaukė Iberijos pusiasalis ir vėsesnė Rytinė Europos dalis.
Absoliučiai kepinantis mėnuo buvo Šveicarijoje. Šioje Alpių valstybėje vidutinė balandžio mėnesio temperatūra buvo 3°C virš paskutiniųjų trisdešimties metų vidurkio ir beveik 5°C virš 1871–1900 metų vidurkio. Tai taip pat buvo ir karščiausias balandžio mėnesis Prancūzijoje.
Paskutiniuosius 12 mėnesių temperatūros 1,3°C viršijo priešindustrinį lygmenį, o kas reiškia, kad artėjama link 1,5°C žymos, nustatytos 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime.
Remiantis dabartinėmis tendencijomis ir neįgyvendinus žymių politinių pasikeitimų, ši riba bus pasiekta jau 2030 metais.
Nuo pramonės revoliucijos pradžios (vos per 150 metų), žmonija į atmosferą išskyrė neįsivaizduojamus kiekius šiltnamio efektą skatinančių dujų. Didžiausią jų dalį sudaro anglies dioksidas, kuris per mažiausiai 800000 metų pasiekė nematytus lygius.
Kad būtų išliekama žemiau 1,5°C žymos, JTO teigimu, per artimiausią dešimtmetį mes emisijas turime kasmet sumažinti 7,6 procentais. Dėka ypatingų sąlygų, kurios šiais metais susiklostė COVID-19 pandemijos metu, prognozuojama, kad emisijos nukris 8 procentais.