Pasidabinę ryškiaspalviais žiedlapiais ir viliojančiais kvapais, daugelis žydinčių augalų skiria daug savo energijos, kad išsiskirtų ir atkreiptų dėmesį.
Visgi, vienai augalų rūšiai Rytų Azijoje slėpimasis nuo nelaukto dėmesio tapo efektyviausia jų išlikimo strategija.
Naujame tyrime teigiama, kad tradicinėje Kinijos medicinoje naudojamas augalas evoliucionavo taip, kad taptų mažiau pastebimas žmonėms, kas rodo, kad žmonės skatina rūšių spalvų pasikeitimą, nes užsimaskavę augalai turi didesnę išlikimo tikimybę.
Kasmet po penktųjų gyvenimo metų Fritillaria delavayi paprastai sužydi ryškiai žalios spalvos žiedu.
Tačiau dėl įtampos, kuri kyla žmonėms renkant augalus tradicinei Kinijos medicinai, kai kurios augalų rūšys ėmė kliautis savo pilkšvai rudais atspalviais, kad užsimaskuotų uolingoje aplinkoje.
„Daugybė augalų atrodo besinaudojantys maskuote, kad pasislėptų nuo augalėdžių, kurie gali juos suvalgyti, tačiau čia mes matome evoliucionuojančią maskuotę, kuri vystosi reaguojant į žmones – rinkėjus,“ – pranešime sakė profesorius Martin Stevens, tyrimo autorius iš Jungtinės Karalystės Ekseterio universiteto.
„Yra nepaprasta stebėti, kaip žmonės turi tokį tiesioginį ir dramatišką poveikį laukinių organizmų spalvai, ne tik jų išlikimo, bet ir jų evoliucijos atžvilgiu,“ – sakė jis. „Gali būti, kad žmonės paskatino kitų augalų rūšių gynybinių strategijų raidą, tačiau tą analizavo ypatingai mažai tyrimų.“
Naujajame tyrime, mokslininkai iš Kinijos Kunmingo botanikos instituto ir Ekseterio universiteto atskleidė, kad augalų maskuotės lygis buvo glaudžiai susijęs su tuo, kokiu intensyvumu jie buvo renkami tame regione.
Fritillaria delavayi yra daugiametis augalas, aptinkamas uolingose Kinijos Hengduano kalnų pakalnėse. Nepale ir Kinijoje šio augalo svogūnėliai yra tradiciškai vertinami dėl kosulio ir kitų kvėpavimo takų ligų gydomųjų savybių.
Dėl šios tariamos medicininės naudos augalai yra plačiai renkami, ypač pastaraisiais dešimtmečiais, kuomet smarkiai išaugo išgirtųjų augalo svogūnėlių poreikis.
Kad ištirtų pastarąjį augalo spalvos pasikeitimą mokslininkai pirmiausia savo tyrimą pradėjo nuo pokalbių su vietos, kur renkama daugiausia šių augalų, gyventojais. Tai atskleidė, kad maskuotės lygis augaluose glaudžiai susijęs su renkamo derliaus kiekiais, kuomet spalvingesni augalai buvo aptinkami vietovėse, kur jų surenkama mažiau.
Kompiuterinis eksperimentas patvirtino, kad jiems būnant ant žemės, žalios spalvos augalus pastebėti buvo kur kas lengviau, lyginant su pilkos ar rudos spalvos rūšimis.
„Manėme, kad kaip ir kitų mūsų tirtų besimaskuojančių augalų, taip ir šių maskuotės evoliucija buvo skatinama žolėdžių, tačiau mes neaptikome šios rūšies gyvūnų. Tuomet supratome, kad to priežastis gali būti žmonės,“ – sakė tyrimo bendraautorius Dr. Yang Niu.
Komercinis jų derliaus rinkimas nėra vienintelis žmonių skatinamas selekcinis spaudimas, iš esmės keičiantis planetos augalus. Kitas, rugsėjį paskelbtas tyrimas, nustatė, kad XX a. antroje pusėje ultravioletinius spindulius sugerianti gėlių pigmentacija visame pasaulyje išaugo, o tą, greičiausiai, nulėmė ozono mažėjimas atmosferoje ir kylančios temperatūros, kas siejama su klimato kaita.