Vasarą, kai subręsta lietuviškas derlius, jas norisi valgyti saujomis – retas atsilaiko prieš aromatingas ir saldžias braškes. Žiemos pabaigoje, kai šviežios braškės keliauja iš šiltų šalių, jomis puošiame desertus: šios raudonos uogos – tarsi šylančių orų pranašas. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad braškės vertingos ir dėl polifenolių – antiuždegiminėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos gausos.
Braškės – sunkių ligų prevencijai
Vienos populiariausių uogų pasaulyje – ne tik gardžios, bet ir itin naudingos. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad atlikta nemažai klinikinių studijų, tyrusių braškių vartojimą ir sergamumą pagrindinėmis pasaulyje paplitusiomis ligomis. „Prieita prie išvadų, kad žmonėms, kuriuos vargina širdies, kraujagyslių ar nervų sistemos ligos, taip pat diabetas ar metabolinis sindromas, naudinga braškes įtraukti į savo kasdienę mitybą. Jos tinka tiek karštiems patiekalams, tiek kepiniams ir įvairiems desertams. Be to, braškės gali būti dedamos ir į salotas kaip skonio suteikiantis komponentas arba valgomos kaip užkandis per priešpiečius ar pavakarius“, – siūlo gydytoja dietologė.
Pasak dr. E. Gavelienės, braškėse yra daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose. Pavyzdžiui, 100 g braškių yra maždaug 66 mg vitamino C, o citrinose – tik 48 mg, mandarinuose – 31 mg, apelsinuose – 51 mg.
„Braškės vertinamos dar ir dėl polifenolių gausos, be to, jose yra geležies, magnio, cinko, vario, seleno, kalio – šios mineralinės medžiagos itin svarbios žmogaus organizmui. Jos taip pat turi nemažai karotinoidų, vitamino E, C, B1, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų“, – apie braškių naudą pasakoja gydytoja dietologė.
Ji pažymi, kad dėl vidutinio glikeminio indekso, braškės nesukelia greito cukraus padidėjimo, todėl, saikingai valgant, tinka ir cukriniu diabetu sergantiems, ir nutukimo varginamiems žmonėms. Jų vengti turėtų tik tie, kurie yra alergiški šioms uogoms.
Braškės – klasikinių įvairių tautų desertų dalis
Jomis puošiame keksiukus, tortus ir pyragus, gardiname ledus, be jų ir kitų uogų derinio neįsivaizduojama klasikinė „Pavlova“. Be to, braškės dažnai raudonuoja ir ant amerikietiško klasikinio sūrio pyrago viršaus, ir rytiniuose glotnučiuose. Šios uogos puikiai dera su grietinėle, todėl dažnai būna ir daugelio mėgstamos panakotos ingredientas, taip pat puikiai draugauja su šokoladu: užtenka braškių puseles panardinti į ištirpintą šokoladą, atšaldyti ir desertas jau paruoštas.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, braškės ilgiau išliks šviežios tuo atveju, jeigu paliksime jas su koteliais. „Kuo ilgiau braškes laikysite su koteliais, tuo ilgiau jos nesuvys. Be to, laikant braškes dėžutėse, svarbu jas perrinkti, kad pradėjusios gesti uogos nesiliestų su sveikomis – taip išlaikysite jas šviežias ilgesnį laiką. O braškių perteklių visada galite užšaldyti ir naudoti tiek glotnučiams plakti, tiek desertams gaminti“, – pastebi O. Suchočeva.
Savaitgalį siūlome pasigaminti paprastą, bet pigų ir gardų desertą su braškėmis – užtruksite tik keletą minučių, o svečiai ir artimieji liks sužavėti.
RECEPTAS
Braškių, maskarponės ir imbierinių sausainių desertas
Patiekalui reikės:
300 g braškių;
100 g imbierinių sausainių;
klevų sirupo – užpilti pagal skonį.
Maskarponės kremui reikės:
500 g maskarponės sūrio;
50 g plakamosios grietinėlės;
0,5 v. š. klevų sirupo;
0,5 a. š. vanilės;
mėtų lapelių – papuošimui.
Gaminimo eiga:
- Maskarponės sūrį iki purumo suplakite su grietinėle, klevų sirupu, vanile.
- Braškes nuplaukite ir perpjaukite per pusę. Į stiklines taures sudėkite sutrupintus imbierinius sausainius, maskarponės kremą, uogas ir užpilkite klevų sirupo. Desertą papuoškite mėtų arba melisų lapeliais.
Skanaus!
