Po karščiausio mėnesio stebėjimų istorijoje, kai kurie rekordai vis dar geba išsiskirti ir stulbinti. Ypač jei kalbame apie Arktį.
Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) paviešintais mėnesinės klimato analizės duomenimis, meteorologinėje stotyje Švedijoje, į šiaurę nuo Arkties poliaračio, praėjusį mėnesį buvo pasiekta stulbinanti 34,8 laipsnių temperatūra.
Drauge su kitomis blogybėmis, pavyzdžiui 200 km. atstumu nuo Aliaskos neaptinkamu jūros ledu ir Sibire liepsnojančiais gaisrais, tai yra svarbus vykstančios klimato krizės signalas.
Kepinanti temperatūra buvo užfiksuota liepos 26 d., nedidelėje Markusvinsos srityje, kuri yra įsikūrusi ant pietinio Šiaurės poliaračio pakraščio.
Vis dėlto, karščio banga, kuri apėmė Arktį, išplito gerokai toliau už Markusvinsos. 35,6 laipsnių karštis užfiksuotas ir Norvegijos Saltdal miestelyje. Tai aukščiausia kada nors fiksuota temperatūra į šiaurę nuo poliarinio rato Norvegijoje.
Didelėje Šiaurės pusrutulio dalyje temperatūros buvo gerokai viršytos, ypač Aliaskoje, šiaurės vakarinėje Kanadoje ir centrinėje Rusijoje, kur temperatūra nuo įprastinės buvo aukštesnė dviem ar daugiau laipsnių.
Aliaska ir fiksavo karščiausią savo mėnesį istorijoje. Karštis čia taip pat įplieskė milžiniškus nevaldomus gaisrus, o iš jų kylantys dūmai uždengė Ankoridžą ir Ferbanksą.
Pastebėtos ir kitos anomalijos
Aliaskoje taip pat pranešta apie lašišų išmirimą, ankstyviausią kada nors įvykusį jūrų vėplių išsilaipinimą sausumoje ir gyvūnų išsekimo atvejus.
Pastarasis laikas Aliaskoje buvo keistas. Viena didžiausių keistenybių, tai jūros ledo pradingimas šešios–aštuonios savaitės prieš įprastą terminą, dėl ko aplink valstiją susiformavo 201 km. atviro vandens žiedas.
Vandenynai šilti buvo dar prieš vasarai įsibėgėjant, tačiau tamsus ir atvertas vandenynų vanduo absorbavo dar daugiau karščio nei įprastai. Karšti vandenynai savo ruožtu kaitino sausumą. Padidėjęs garavimas didino oro drėgmę.
Kaip karštis, kuris neapsiribojo tik Markusvinsa, taip ir nykstantis jūrų ledas nėra tik Aliaskos pakrančių problema.
Visas Arkties vandenynas fiksavo savo žemiausią istorijoje liepos mėnesio jūros ledo lygį, kas galėjo dalinai paskatinti išskirtines audras su perkūnija, kurios siautė vos už kelių šimtų kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.
Jūros ledas buvo 19,8 procentais žemiau vidurkio, o tai yra gerokai žemiau ankstesnio žemumų rekordo, kuris fiksuotas 2012 metų liepą.
Liepos mėnesio karštis Arktyje yra dalis didesnių globalių tendencijų, kurias skatina anglies tarša.
NVAA paskelbti duomenys taip pat patvirtino, kad liepa buvo karščiausias kada nors Žemėje fiksuotas mėnesis, kurio metu temperatūra 0,95°C viršijo 20-ojo amžiaus vidurkį.
Remiantis per pirmuosius septynis 2019 metų mėnesius stebėtu karščiu, šiais metais pasaulis beveik neabejotinai išgyvena vienus iš penkių šilčiausių metų istorijoje.
Apžvelgdamas duomenis, kuriuos atskirai analizavo „Berkeley Earth“, klimato tyrinėtojas Robert Rohde „Twitter“ žinutėje rašė, kad egzistuoja 90 procentų tikimybė, kad 2019 metai užims antrąją vietą karščiausių istorijoje metų sąraše, nusileisdami tik 2016 metams.