Šimtukininkas informatikoje džiazuoja

AutoriusARNETA MATUZEVIČIŪTĖFotoARNETA MATUZEVIČIŪTĖ
M. Vaitkevičius.

Velžio gimnazijos abiturientas Matas Vaitkevičius išleistuvių šventėje nedalyvavo. Savojo atestato, kuriame ties informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų rezultatais – 100 balų vertinimas, atsiimti atėjo jau po šventės.

„Nuvažiavau, atsiėmiau atestatą neiškilmingai, vienas. Per daug šventės nesureikšminau. Bet saulę pasitikome liepos 21, po paskutinio – fizikos – egzamino. Su drauge aptarėme visus egzaminus, pasiruošimą jiems. Mokyklos baigimą paminėjome simboliškai“, –  pastebi Matas.

Anot jo, kol kas mokykla jam neatrodo sentimentalus prisiminimas, mat kartu su rugsėju ateina nauji iššūkiai, naujas gyvenimo etapas.

Stomatologiją iškeitė į programavimą

Daugiausia šimtukų Panevėžio rajone šiemet valstybiniuose egzaminuose surinkęs vaikinas pasakoja, kad sėkmė moksluose – ne paskutinių mokslo metų rezultatas.

„Dar nuo pradinių klasių žavėjausi tiksliaisiais mokslais, dalyvaudavau olimpiadose. Mokykla man buvo vieta, į kurią ateidavau dirbti. Pamokos, namų darbai, net ir draugų ratas siejosi su mokyklinėmis aktualijomis. Žinojau, kad ten einu su užduotimis, kurias turiu įveikti, todėl neleidau sau blaškytis“, –  požiūrį atskleidžia pašnekovas.

Tėvų susirinkimų Matas nebijojo. Nė karto neteko nerimauti dėl prastų pažymių ar iškrėstų išdaigų. O šeštoje klasėje mokytojos pakviestas į būrelį susižavėjo programavimu, kuris pakoregavo jaunuolio svajones.

„Mano močiutė – stomatologė, tad dar būdamas mažas pareiškiau, kad noriu būti gydytoju, stomatologu – kaip močiutė. Tai tėvus sužavėjo, todėl, kai būdamas paauglys persigalvojau ir ėmiau domėtis informacinėmis technologijomis – jiems prireikė laiko apsiprasti su pokyčiu. Močiutė buvo supratinga, o tėvai dar kurį laiką vis pasiteiraudavo „O gal persigalvosi?“, –  pasakoja Matas.

Nors turėjo vilčių, vaikino pakeisti sprendimą jie nespaudė. Šių metų pavasarį, baigdamas mokyklą, Matas išlaikė valstybinius lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, anglų kalbos ir informacinių technologijų egzaminus. Kitas laiptelis jo planuose – Kauno technologijų universiteto programų sistemų studijos.

„Mane informatikoje labiausiai žavi kūrybos jausmas. Tu kažką sukuri ir iškart matai, ką sukūrei. Labai patinka gauti rezultatą. Tai labiausiai motyvuoja.“

Mokytojo indėlis atsispindi rezultatuose

Paklaustas, ar nė karto nesvarstė galimybės studijuoti užsienyje, abiturientas nusišypso ir atvirauja, kad tokia mintis buvo kilusi prieš ketverius metus.

„Tačiau ėmiau aktyviau domėtis informacinių technologijų naujienomis, programavimu ir supratau, kad šioje srityje Lietuva itin perspektyvi šalis. Mėgstu sekti programavimo naujienas, stebėti jų dinamiką, informaciją tikrinti keliose skirtingose vietose, tad sprendimą priėmiau argumentuotai. Lietuvoje –  geras išsilavinimas, jau pirmame kurse didelės perspektyvos gauti darbą, –  sako pašnekovas. – Dėl magistro – bus galima pagalvoti, bet kol kas planuoju likti Lietuvoje.“

Du šimtukai ir neprasti kitų trijų valstybinių egzaminų vertinimai jam leidžia be dvejonių kalbėti apie ateities planus. Anot Mato, didelis indėlis sėkmingiems mokinių rezultatams – ir mokytojo darbas.

„Kai po aštuntos klasės dauguma iš Velžio svarstė galimybę pereiti į Juozo Balčikonio gimnaziją Panevėžyje, aš pasirinkau likti kur mokęsis. Dalyvaudavau olimpiadose ir matydavau, koks svarbus mokytojo dėmesys.“

Panevėžio rajone visi šeši valstybiniuose brandos egzaminuose šimtukais įvertinti mokiniai – Velžio gimnazijos abiturientai. Neskaitant Mato maksimalaus įvertinimo informacinių technologijų egzamine, visi šeši – anglų kalbos.

„Turėjome labai stiprią anglų kalbos mokytoją Rasą Stakienę. Per septynerius metus susigyvenome: žinojome jos sistemą, žinojome, ką turime padaryti, kaip turime padaryti, o ji spėjo visus – 11 vaikų, besimokiusių anglų kalbą A lygiu – apdalyti dėmesiu, prie kiekvieno moksleivio prieiti jam priimtinu būdu. Per pertraukas su ja aptardavome gyvenimiškas temas, o pamokose dirbdavome: ji žinojo kiekvieno mūsų limitus, asmenybes, todėl mokymosi procesas buvo sklandesnis“, –  pasakoja gimnazistas.

Matas dvejoja, tačiau pripažįsta, kad jei mokytoja būtų buvusi kita – rezultatai gal būtų buvę visai kiti.

„Mokytojas daug reiškia: yra pavyzdys, prisideda prie asmenybės formavimo. Pedagogo įtaka svarbi, tačiau klasės per didelės, jis nespėja –  tai jaučiasi lyginant skirtingų dalykų pamokas net ir toje pačioje mokykloje.“

Pašnekovo mama – dailės mokytoja vienoje Panevėžio mokykloje. Vaikinas atkreipia dėmesį, kad namuose matomos papildomos pedagogo pastangos dėl mokinių – sužmogina mokytojus.

„Matymas, kiek pastangų reikia pasiruošti vienai pamokai, suteikia supratingumo, skatina pačiam daugiau stengtis.“

M. Vaitkevičius.

Mokytis reikia išmokti

Matas sako, kad šimtuko iš informacinių technologijų nebūtų, jei jo taip nežavėtų šis mokslas.

„Reikia su juo susigyventi. Šešerius metus mokiausi, daug domėjausi papildomai. Ši sritis keičiasi kasdien: detalės mažėja, o greitis didėja. Kitimas – pastovus informacinių technologijų veiksnys, tačiau kasmet egzaminų sistema lieka panaši. Skiriasi tik užduotys. Tai kaip lietuvių kalbos egzaminas – nežinai, kokią temą gausi, reikia mokėti improvizuoti ir sulipdyti gautas užduotis pritaikant žinias“, –  mokymosi paslaptį atskleidžia būsimasis studentas.

Jis sako, kad prie gerų mokymosi rezultatų prisidėjo ir sveika konkurencija klasėje su solidariu bendramokslių palaikymu.

„Manyčiau, kad mokantis svarbiausia pažinti save. Supratau, kad man geriausia yra tam tikras režimas, grafikas. Man gal veikė šitoks mokymosi būdas, kitam tai gali visai netikti. Reikia išmokti mokytis“, –  sėkmę brandos egzaminuose apibendrina Matas.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžietis gimnazistas K. Lukoševičius sukonstravo droną: „Tai – dar ne pabaiga“

confident-noyce

Maksimalistas I. Janeliūnas: „Kai mylima veikla yra ir laisvalaikis, suspėti viską – nesunku“

confident-noyce

Panevėžietei P. Mingelaitei virusas, griovęs planus, tapo savęs atradimo priežastimi

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau