Šiltėjantys pavasario orai gali išgelbėti nuo pavojingojo koronaviruso?

Šiltėjantys pavasario orai gali išgelbėti nuo pavojingojo koronaviruso?

Gismeteo.lt / Pexels.com nuotr.

Manoma, kad jei šis naujasis SARS-CoV-2 virusas elgsis kaip gripo virusas, tuomet taip, šiltėjantys orai mus gali apsaugoti.

Tokiu atveju pavasarį, kartu su kylančiomis temperatūromis, žūtų ir patogenas, kas sustabdytų COVID-19 ligos plitimą. Koronaviruso sezonas praeitų kaip ir kasmetinė gripo banga, kuri ima slūgti žiemai besibaigiant.

Pavasaris gali tapti tikru vilties metu, tačiau kol kas dar būtų per anksti užtikrintai teigti ar SARS-CoV-2 elgiasi kaip gripo virusas.

BIC

Virologas Thomas Pietschmann teigia, kad ekspertai kol kas negali prognozuoti viruso trajektorijos, nes „kalbant nuoširdžiai, šis virusas dar nepažintas“, informuoja dw.com.

Pietschmann, virologas dirba Eksperimentinės ir klinikinės infekcijos tyrimų centre, vadinamame „Twincore“, Hanoveryje, Vokietijoje. Jis tiria vadinamuosius RNR virusus, tarp kurių ir hepatito C viruso pavydžiai. Šiai grupei priskiriamas ir SARS-CoV-2 virusas.

Anot mokslininko, galima daryti išvadą, kad virusas tik kartą buvo perduotas iš gyvūno žmonėms ir tuomet ėmė plisti.

Priešingai nei gripo virusai, su kuriais kažkada susidūrė beveik kiekvienas, mūsų imuninė sistema nėra pasirengusi koronos patogenų atakai.

Be to, oro sąlygos šiauriniame planetos pusrutulyje žiemos pabaigoje buvo tobulos staigiam viruso plitimui. Visų pirma kalbama apie temperatūrą. Kvėpavimo takų virusai, tai yra tie kurie sklinda per kvėpavimo traktą, palankiausius sau laikus išgyvena, kuomet orai yra vėsesni.

„Virusai yra stabilesni žemesnėse temperatūrose. Tai lyg maistas, kuris ilgiau šviežias išlieka laikomas šaldytuve,“ – sakė Pietschmann.

Kuo šilčiau, tuo virusams blogiau

Kuo šilčiau tampa, tuo sąlygos virusams plisti yra sudėtingesnės.

„Koronavirusas yra apsuptas lipidų sluoksnio, arba paprastai kalbant, riebalų sluoksnio,“ – aiškina Pietschmann. Šis sluoksnis nėra labai atsparus karščiui, kas reiškia, kad virusas lengvai suyra temperatūroms kylant. „Kiti virusai, tokie kaip norovirusai, yra stabilesni, nes juos daugiausia sudaro baltymai ir genetinė medžiaga.“

Kvėpavimo takų virusų pernešimui įtaką daro ir oro drėgmė. Kuomet smarkiai čiaudint patogenai yra išstumiami iš kvėpavimo trakto, jie tikrąja to žodžio prasme kabo ore.

„Šaltomis ir įprastai sausomis žiemos dienomis, nedideli lašeliai drauge su virusais ore plūduriuoja ilgiau, nei tada, kai oro drėgmė yra aukšta,“ – pasakojo Pietschmann.

Šiuo atveju patogenai gali staigiau plisti. Vis dėlto, iš pradžių jie tai daro tyliai ir slapta. Nuo pirmojo kontakto su patogenais iki pirmųjų ligos simptomų, gali praeiti ir kelios savaitės. Šio inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo viruso charakteristikų ir biologijos.

Galbūt koronaviruso sezonas iš tiesų baigsis, kuomet šiauriniame pusrutulyje bus pavasaris.

Vis dėlto, kaip skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), Australijoje iki šiol yra fiksuota daugiau nei 20 SARS-CoV-2 atvejų, o dar vienas – Brazilijoje, tai yra – pietiniame Žemės pusrutulyje, kur žiema dar net neprasidėjo.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.