2024-2025 metų žiemos pradžia buvo rudeniška – iškritęs negausus sniegas greitai tirpo, šiluma dažniausiai nesitraukė net naktį, o dienomis temperatūra siekė 4-6 laipsnius šilumos, lijo nedaug. Tokie orai kelia rizikų augalams – jie arba ima vegetuoti, arba vėliau juos užpuola šalčio nesunaikinti kenkėjai, sako BNS kalbinti specialistai.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad ūkininkams tokios žiemos labai rizikingos ir pavojingos, o realūs nuostoliai gali pasimatyti po poros mėnesių.
Pasak jo, dabar augalams nėra gerai, bet ar bus dar blogiau, parodys sausis-vasaris.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad sodininkai labiausiai baiminasi pavasarinių šalnų, o ne šilumos gruodį-sausį.
„Šiluma įtakoja tik derliaus dydį: gali būti didesnis, mažesnis, kenkėjai labiau pažeidžia, o šalnos visai atima derlių, jeigu žiedas nušąla per žydėjimą, jis neatsistato“, – BNS aiškino V. Kuliešienė.
„Kol kas žalumos nesimato – niekas dar nevegetuoja. Buvo pakankamai šalta, kad sužaliuotų (…) Šiluma patiems sodams tikrai nieko blogo nedaro. Bet nėra ir gerumo. Medžiai miega ir be rimtesnės pliusinės temperatūros jiems niekas nesidarys“, – BNS teigė asociacijos vadovė.
Tuo metu jau išsprogusių pumpurų žiemą mačiusi Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė Sigita Jurkonienė sako, kad Lietuvos augmenija jau prisitaikė prie orų permainų.
„Jeigu neišsiskleidę ir žali, prasidėjus šalčiams neišsprogs, tokioje būklėje ir bus“, – BNS teigė S. Jurkonienė. – „Jeigu nebus šalčių virš 20-30 laipsnių, nereikia bijoti. Viskas bus gerai, augalai prisitaikys prie nedidelių orų pokyčių.“
Tačiau ir sodininkai, ir ūkininkai, ir mokslininkai sutaria, kad šiltas ruduo ir žiemos pradžia naudingiausia augalų kenkėjams. Anot V. Kuliešienės, gali būti daugiau ligų ir kenkėjų, jeigu nepašals.
„10-15 laipsnių šalčio reikia, kad kenkėjai, kurie nespėja į žemę giliau sulįsti, iššaltų“, – BNS teigė mokslininkė.
Ji sutinka, kad kenkėjams neiššalus reikės nuo jų gintis naudojant daugiau chemijos: „Iš tikrųjų tai taip, reikės daugiau, bet vis tiek chemijos pripilti daugiau negalima nei leistina“.
A. Svitojaus manymu, chemija kenkia ne tik žmonėms, bet ir bitėms. Jo teigimu, Lietuvoje dar tokios šiltos žiemos nėra buvę ir jeigu staigiai užšaltų, būtų „didelė bėda“.
„Jeigu truputį pašals ir palengva stabdys vegetaciją, augalai spės prisitaikyti. Jie prisileidžia glicerolio į savo ląsteles, jos nesulūžinėja, bet jeigu staigiai kerta, kristaliukai suardo ląsteles ir organizmai žūsta“, – BNS pasakojo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
A. Svitojaus teigimu, kenksmingiausias yra staigus atšalimas iki 12 laipsnių: „14 laipsnių labai pakenktų, o jeigu būtų 16 laipsnių šalčio, būtų viskas augalams. Pavyzdžiui, rapsus reikėtų aparti ir sėti iš naujo“.
Pasak jo, geriau, kai pašąla iki 5 laipsnių nei laikosi 5 laipsniai šilumos. Kviečiams šiltas oras irgi nėra gerai, bet dar blogiau, jeigu nepašalus storai apsnigtų.
„Jie iššustų. Turi pašalti iki kokių 5 laipsnių, tada žemė susikabina, vandens daug nėra, jis sutrauktas ir gali pasnigti tada. Tada drėgmė nekenks, bet jeigu žemė sausai užšąla, šaltis giliai nueina į šaknis ir medžiai net nušąla“, – BNS aiškino ūkininkas.
