Siekiant užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugos tęstinumą, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama papildomų 4,2 mln. eurų. Kaip teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, taip pat ketinama peržiūrėti iki šiol buvusias šios paslaugos apimtis bei sukurti efektyvesnį kontrolės mechanizmą.
„Dėl papildomo beveik 4,2 mln. eurų finansavimo kreipėmės į Finansų ministeriją. Tai yra minimali apskaičiuota suma“, – trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje pranešė L. Vaidelienė.
„Manome, kad yra reikalinga peržiūrėti ir pavėžėjimo paslaugos rūšis, kriterijus. (…) Bandysime siaurinti indikacijas ir paslaugą stengsimės teikti proto ribose. Kalbėsime ne tik apie kokybės, bet ir kontrolės stiprinimą“, – nurodė ji, pasakodama apie šiuo metu egzistuojančias rizikas, esą gydytojų pavėžėjimo paslaugos prašo ir tokio poreikio iš tikrųjų nejaučiantys pacientai.
Sveikatos apsaugos viceministrės teigimu, nors šiais metais pacientų pavėžėjimui ir buvo skirta 8,7 mln. eurų, lėšų reikėjo ne tik paslaugos užtikrinimui, bet ir kitiems administraciniams ar techniniams poreikiams.
„Iš tų pinigų dalis skirta karštosios linijos paslaugos užtikrinimui, darbuotojų atlyginimams, taip pat 20 tūkst. eurų pavėžėjimo informacinei sistemai tobulinti, kuri kol kas yra tikrai didžiulė problema. Sistema labai atsilikusi, pagal ją negalima ne tik kažkokios statistinės analizės padaryti, bet ir kai kurių funkcijų atlikti“, – aiškino L. Vaidelienė.
„Atskaičiavus visus kaštus, pavėžėjimo paslaugai liko kiek daugiau kaip 5,2 mln. eurų, kurie šiuo metu eina į pabaigą. Todėl gegužės mėnesį buvo priimtas sprendimas bent jau trumpam stabdyti paslaugas platesniam pacientų ratui, paliekant tik gulinčius ir į transplantaciją vežamus asmenis“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad dėl finansinių sunkumų nuo šios savaitės Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) laikinai įvedė pacientų pavėžėjimo tvarkos pakeitimus, kuriais paslaugai nuo šiol yra registruojami tik gulintys ir į transplantacijos procedūrą vykstantys asmenys.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, tikino, kad yra ieškoma būdų, kaip kuo greičiau ir efektyviau užtikrinti paslaugos tęstinumą. Jos teigimu, ši problema kilo buvusiai ministerijos vadovybei neįvertinus pacientų pavėžėjimo paslaugos paklausumo bei nepakankamai tvariai suplanavus tam reikalingus finansus.
GMPT atstovas Tomas Bagdonas pirmadienį LRT radijui teigė, kad norint užtikrinti paslaugos tęstinumą iki šiol buvusiomis apimtimis 2025 metais papildomai reikėtų maždaug 5–6 mln. eurų.
Praėjusių metų liepą pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, jai šiais metais skirta 8,7 mln. eurų. GMPT duomenimis, per beveik metus ši paslauga buvo suteikta daugiau kaip 50 tūkst. kartų.
