Dygliakrūmiai, kurie invaziniu būdu išplito daugelyje Škotijos vietovių, galėtų pagaminti pakankamai baltymų, kad jų pakaktų išmaitinti milijonus žmonių.
Staigmena tapęs profesorės Wendy Russell iš Aberdyno universiteto siūlymas kilo iš invazinių augalų, kurie turėjo būti apibarstyti herbicidais arba sudeginti, kad taip būtų sukontroliuoti, baltymų turinio tyrimo.
Anot jos, dygliakrūmį sudaro 17% baltymų, o šluotinį raipstą 21% baltymų.
„Dygliakrūmiai ir šluotiniai raipstai buvo šeriami galvijams tais laikais, kuomet būdavo nesėkmingas pasėlių derlius, taigi, mes manome, kad iš šio tipo augalų gaunami baltymai galėtų būti panaudoti kaip gyvūnų pašaras. Jei baltymų izoliatai bus gaminami tinkamai, taip kad būtų saugūs, ateityje jie galėtų būti laikomi ir žmonių maistu,“ – sakė ji.
„Visa esmė, kuomet kalbama apie dykliakrūmius, yra ta, kad jie yra aktyviai naikinami iš mažai derlingų žemių – tai kažkas, iš ko galime gauti baltymų be jokių papildomų kaštų,“ – aiškino ji. „Visoje Škotijoje turime didelius kiekius dygliakrūmių ir mums atlikus skaičiavimus, vien aktyviai pašalinus juos iš nederlingos žemės, yra pakankamai dygliakrūmių baltymų, kad jais būtų galima lengvai išmaitinti [Škotijos] populiaciją.“
Gyvulininkystė ir pašarų gamyba užima 83% pasaulio žemės ūkio naudmenų, tačiau sukuria tik 18% baltymų. Ji taip pat daro labai didelį poveikį aplinkai, skatina klimato krizę ir taršą.
Tyrimai parodė, kad tam, jog būtų sustabdytas globalus atšilimas, turtingose valstybėse turi būti smarkiai sumažinamas mėsos vartojimas.
Nuo 1950 iki 2000 metų pasaulinė populiacija padvigubėjo, tačiau mėsos vartojimas išaugo penkis kartus, sakė Russell. Tęsti šių tendencijų ateityje aplinkai yra neįmanoma ir ji sakė: „Mes tikrai turime pakeisti savo mitybą“.
Škotija turi nedaug dirbamos žemės, dėl ko Russell tyrinėjo invazinius augalus, augančius mažos vertės žemės plotuose.
Dygliakrūmiai yra kilę iš Didžiosios Britanijos, tačiau sparčiai plinta ir prasiskverbia į įprastai derlingą žemę. „Kai iš dygliakrūmio pagaminti baltymų izoliatą, 57% visų lapų baltymų gali būti atgaunama iki 95% siekiančiu grynumu,“ – sakė ji. „Mes panaudojame maždaug nuo 4,5 iki 6 kilogramų CO2, kad pagamintume kilogramą izoliato, palyginus su vidutiniais 102 kilogramais CO2 reikalingo mėsai.“
Penkiolika Škotijos ūkininkų šiais metais pirmą kartą taip pat pasodino kanapes, sakė Russell. „Jie tikrai nerimauja dėl klimato ir nori padaryti kas tik yra jų valioje.“
Russell, vadovaujanti Škotijos vyriausybės strateginei tyrimų programai, skirtai maisto sistemoms ir tiekimui, teigė: „Šie alternatyvūs augalų baltymai yra labai sveiki, juose gausu baltymų, gausu skaidulų ir mikroelementų.“
Profesorius Robin May, vyresnysis mokslinis FSA patarėjas, sakė: „Egzistuoja didžiulis potencialas, kad naujieji baltymai turės milžiniškos naudos, kuomet kalbame apie naudą aplinkai, naudą mitybai ir prieigą platesnei populiacijai [gauti gerą maistą]. Mūsų prioritetas yra daryti viską, kas tik yra įmanoma, kad padėtume verslams kuo greičiau saugiai pateikti į lentynas tuos naujus, novatoriškus produktus.“